Prieš kelerius metus skandalo bangomis suraibuliavusiame, bet greit nurimusiame sklype Archyvo gatvėje pamažu ruošiamasi statyboms. Nors tuomet žiniasklaidoje skelbta prieš ekskavatorius kritus VII forto ledainę, projektuotojai apie istorinį objektą turi kitokių duomenų. Paveldo sargų neapsižiūrėjimas tai, ar teisinė beletristika – spręsti skaitytojui, o VII forto muziejaus direktorius mano, kad verslininkai čia sužaidė nešvariai.
Sausio pradžioje redakciją pasiekusiame tik vardu pasirašytame laiške skaitytojas piktinosi, kad aplinkiniams gyventojams ilgai kovojus, išverstas istorinis paminklas – VII forto ledainė, išpjauti medžiai, tuo metu sankcijų sklypo savininkams – jokių. Tamsius darbelius įžvelgęs vyras svarstė, gal reikėtų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Kauniečio žodžiais, čia nėra kur statyti automobilių, o neseniai atlikti geologiniai tyrimai, kurį laiką snūduriavusiame Archyvo g. 52 sklype vyksta įžanginiai statybų procesai.
Visgi STT piliečiui kaži ar padėtų, mat sunaikinto istorinio pastato tyrimas ant prokuratūros stalo jau gulėjo, bet iki teismo nenukeliavo. Įvyko viešas svarstymas, po kurio savivaldybė pritarė projektiniams pasiūlymams, numatytos po daugiabučiu vietos naujakurių automobiliams, ir medžiai čia tikrai nevirs kaip papuola.
Įdomu tai, kad ledainės šmėkla reinkarnavosi į bereikšmį tarybinių laikų rūsį, o kaip tik 2015-ųjų gruodį patikslinus VII forto vertingųjų savybių sąrašą, objektas į jį neįtrauktas – nelabai bebuvo ką įtraukti.
Regi keturių aukštų namą su požeminiu garažu
Pagal bendrovės „RA studija“ pernai parengtus projektinius pasiūlymus, 537 kv. m ploto sklype, kur prieš šešerius metus zujo policija ir paveldosaugos specialistai, planuojama statyti keturių aukštų 840 kv. m bendrojo ploto gyvenamąjį namą. Pastate numatoma įrengti 11 įvairaus dydžio butų, rūsyje – devynių vietų automobilių saugyklą ir dar dvi parkavimo vietas kieme.
Dokumente pažymima, kad sklype kitų pastatų nėra, daroma išvada, jog statybos vertingosioms Kauno tvirtovės VII forto savybėms nepakenks. Teritorijoje skaičiuojami penki saugotini želdiniai, kuriuos gavus leidimus planuojama iškirsti.
Projekto vadovas Rimas Adomaitis „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad šiuo metu yra patvirtintas teritorijos detalusis planas, įvykęs viešasis svarstymas ir gautos priešprojektinės paveldo sąlygos, taip pat atliktas grunto tyrimas – išgręžti ir paimti mėginiai. Ruošiamas techninis pastato projektas, kurį užbaigus galės būti išduodamas statybos leidimas, o darbų eiga priklausys nuo užsakovo planų. Projektiniuose pasiūlymuose statybas preliminariai numatoma pradėti šių metų pavasarį ir baigti 2023-ųjų žiemą.
„Viešajame svarstyme jokių esminių pastabų nėra gauta. Gautas tik gretimų pastatų savininkų pageidavimas atliekant statybos darbus kartu sutvarkyti greta esančią žaliąją zoną. Šie pageidavimai priimti“, – pridūrė R. Adomaitis.
Teritorijų planavimo ir statybos (TPS) vartų duomenimis, Kauno savivaldybės administracija praėjusių metų spalio 25 d. projektiniams pasiūlymams nepritarė. Tą pačią dieną registruotas naujas prašymas ir spalio 28 d. oficialiai priimtas projektuotojams palankus sprendimas. Tiesa, pasiūlymų atmetimą grindžiančių dokumentų TPS nepateikiama.
Nugriautas statinys – ne ledainė
Naujienų portalui R. Adomaitis pareiškė, kad ankstesniais žiniasklaidos pranešimais visuomenė buvo tiesiog klaidinama. Iš valstybės įsigytame Archyvo g. 52 žemės sklype, architekto teigimu, stūksojo vienas pastatas – buvusi tarybinė raudonų plytų meteorologijos įrankių laikymo stotis, kuri ir nugriauta. Šio 1949 m. statyto kiemo rūsio baigtumas siekė 80 proc., o fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.
„Visas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybė turtą pardavė už tuo metu galiojusias rinkos kainas. Turto banko aukcionas buvo viešas ir jame turėjo teisę dalyvauti visi pageidaujantis. Ne kaina indikuoja griovimo / statybos galimybes“, – pasiteiravus, ar bent jau sklypo kaina nebuvo perspėjimas, kad imtis pertvarkų čia bus sudėtinga, dėstė R. Adomaitis.
Portalas 15min.lt 2015-ųjų gruodį skelbė, kad pradinė sklypo su jame esančiu pastatu kaina buvo 16 tūkst. eurų. Anuomet kilusio sujudimo metu sklypas priklausė to paties R. Adomaičio vadovaujamai įmonei „RA Development“, bet projekto vadovas užsiminė, kad turtas buvo parduotas, nes bendrovė turėjo skolų, o tai padėjo jas sumažinti.
R. Adomaitis patvirtino žemės sklypą esant kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje. Šioje taikomi tam tikri specifiniai reikalavimai, susiję su VII forto išsaugojimu.
Buvo vertingoji savybė, bet pražuvo
Su Archyvo gatvės istorija susipažinęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas forto pašonėje stovėjusį mūrą vadino kitais vardais. „Kas vyksta Kaune“ jis nurodė, kad minėtame sklype buvo išlikęs sandėlis – ledainė. Tuo metu galiojusiame Kauno tvirtovės VII forto pagrindiniame dosjė ji buvo įvardyta kaip kultūros paveldo objekto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje esantis vertingas elementas. Būtent ledainė, paveldosaugininko žiniomis, buvo nugriauta 2015 m. gruodžio 5-6 d.
„Iš archyvinių duomenų žinome, kad Archyvo ir Algirdo g. kampe ankščiau yra stovėjęs VII forto medinis komendantūros pastatas, kurio kieme buvo minėtas sandėlis – ledainė. KPD Kauno skyriuje yra saugomi 1991 m. komendantūros pastato architektūriniai apmatavimai. Buvusi komendantūra jau 1991-aisiais buvo avarinės būklės ir netrukus nugriauta, o kieme buvęs sandėlis – ledainė išliko mažai pakitusi ir pradedant savavališkus jos griovimo darbus buvo gana geros būklės“, – pasakojo A. Liakas.
Kaip atskiras objektas į Kultūros vertybių registrą ledainė nebuvo įtraukta, tačiau saugota kaip VII forto apsaugos zonoje esanti vertinga savybė. Pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniui priskiriami už paveldo objekto teritorijos esantys sklypai su ten esančiais statiniais, miško ir vandens plotai, kuriuose draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti saugomo objekto vertingosioms savybėms.
A. Liako duomenimis, VII forto vertingąsias savybes 2015 m. gruodžio 14 d. registruotu aktu patikslino Trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Tuo metu jau apgriautas sandėlis – ledainė į forto vertingųjų savybių sąrašą neįtraukta.
Sklypo valymą užbaigė sėkmingai
VII forto muziejų valdančios VšĮ „Karo paveldo centras“ direktorius Vladimiras Orlovas „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad darbininkai ledainę nugriovė iki galo, statinio absoliučiai nebeliko. Tai įvyko maždaug prieš metus, apie griovėjams ar sklypo savininkams skirtas sankcijas fortų žinovas informacijos neturėjo, tačiau spėjo, kad nuo jų pavyko išsisukti.
„Visa tai gražiai įvyniojo į vatą ir istorija, kuri vėliau Žaliakalnyje įvyko su medinuku, vystėsi pagal lygiai tokį patį scenarijų, tik ten galbūt buvo aistringesnė visuomenės reakcija. Iš principo naudojamas tas pats metodas – formaliai pastatas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, pažymoje nesimato, kad jis paveldinis ir tai maždaug yra pagrindas daryti ką nori.
Nors ledainė stovėjo VII forto apsaugos zonoje, čia prasideda diskusija tarp intelektualų. O kai statybinė technika jau dirba, ypač savaitgalį, ta diskusija niekam neįdomi. Atvažiuoja koks nors policininkas, žinote, jis nėra paveldo srities specialistas. Jeigu pamatytų registro išrašą su atitinkama žyma, jam tai yra juridinis dokumentas, kurio pagrindu gali priimti kažkokius sprendimus, o kai jis nemato nieko… visi specialieji planai yra sudėtingi dokumentai, skirti atsakingiems architektams“, – samprotavo V. Orlovas.
Nusikaltimo neįžvelgė
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė naujienų portalui priminė, kad ikiteisminis tyrimas prieš daugiau nei šešerius metus pradėtas pagal LR baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
V. Orlovo spėjimas pasitvirtino – tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties, o dėl smulkesnių detalių policija rekomendavo kreiptis į tyrimui vadovavusią Kauno apygardos prokuratūros prokurorę Simoną Naskauskaitę.
Taip „Kas vyksta Kaune“ ir padarė, bet teisėsaugos motyvus išgirdo visai paprastus. Tyrimas buvo nutrauktas neradus duomenų, kad nugriautas pastatas būtų įrašytas į Kultūros vertybių registrą. S. Naskauskaitei taip pat įstrigo, jog statinys vadintas kiemo rūsiu, ne ledaine – valstybiniam kaltintojui galiausiai nepavyko nustatyti, kad būtų sunaikintas didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turtas.
Forto šeimininkui viskas kaip ant delno
V. Orlovo manymu, buvo visiškai akivaizdu, kad šis žemės sklypas yra didelis kąsnis, nes objektas, kuriame stovi toks paveldas, valstybei jį parduodant turi labai žemą rinkos kainą. Kai aukcione yra toks žemės sklypas, atsakingos statybų bendrovės arba investuotojai esą mato, kad jis iš principo paveldinis, kad čia nieko nepadarysi ir tokius pasiūlymus apeina.
„Tokį sklypą galima nupirkti už labai žemą kainą. O vėliau įsijungia pusiau neteisėti mechanizmai, kuriuos žmonės yra atidirbę kartu su brangiais teisininkais, kurie sudėlioja visą schemutę. Dabar ten pastatys normalų daugiaaukštį namą su požeminiu parkavimu, pavelde šio namo projektas buvo derintas ir paveldas jau nieko negalėjo padaryti, nes net nebūtina derinti tos įmonės vardu, kuri griovė.
Ji gali nugriauti, parduoti įmonei Z ir atsiras neva visai kiti žmonės, kiti savininkai, kuriems formaliai negali turėti jokių priekaištų. Nesvarbu, kad tai tie patys žmonės, juridinis vienetas yra kitas ir jie švarūs, nusipirko sklypą, kuriame yra neegzistuojantis pastatas“, – galimą schemą braižė VII forto vadovas.
Griovimo darbai Archyvo gatvėje 2015-ųjų gruodį
Nauji savininkai tuomet esą kreipiasi į matininkus, tie fiksuoja, kad pastato nėra ir išregistruoja jį iš Registrų centro be jokių problemų, nes formaliai jo nėra. To, kas buvo nugriauta Archyvo gatvėje, era jau baigėsi, o turint didelį norą, neabejojo V. Orlovas, taip galima nugriauti bet ką, įskaitant objektus, įrašytus į Kultūros paveldo registrą.
Unikalus objektas Kauno tvirtovės kontekste
„Kalbant apie ledainę, galbūt esu šiek tiek šališkas, – pripažino V. Orlovas, – bet tai buvo vienintelis tokios paskirties pastatas Kaune, išlikęs šalia forto kaip integralioji istorinė jo dalis. Yra kiek kitokių ledainių, išlikusių kariniuose miesteliuose, kurios yra tų miestelių dalis, bet prie forto buvusių karininkų namų ir jiems priklausančių ledainių, mano žiniomis, daugiau nėra.“
Kiek domėjosi Kauno tvirtovės tyrinėtojas, dalis fortų pateko į apšaudymus ir vėliau viskas buvo išardyta, dalis tokios infrastruktūros išvis neturėjo. IX forto ledainė išlikusi, bet ji visiškai kitokia, nedidelis betoninis bunkeriukas.
„Jeigu būtų griežčiau sureaguota į ledainės atvejį, būtų išlikęs medinukas Žaliakalnyje. Dabar, kadangi ten reakcija buvo gana audringa, gali būti, kad jis kuria precedentą ir apsaugo kitus objektus. Kitas ponas jau supras, kad gali būti visai ne taip paprasta, kaip buvo kažkada“, – pamokas, už kurias apmokėta šimtamečiu paveldu, įsiminti ragino V. Orlovas.
