Gegužės 18 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia atvykti į Muziejų nakties renginį „Renkuosi laisvę“ – ne tik aplankyti muziejų nemokamai, bet ir įsijausti į partizanavimą.
Nuo 18 val. muziejaus sodelyje bus įrengta stilizuota miško aikštelė – stovykla, kurioje vaikai ir suaugusieji per edukacijas susipažins su partizaninio karo iššūkiais, dažnai sunkiai suvokiamais šių dienų žmogui. Kas buvo svarbu partizanaujant? Kaip atrodė gyvenimas bunkeryje ir kasdienė buitis? Kokie grėsė pavojai ir kaip buvo stengiamasi jų išvengti? Šioje stovykloje bus galima pažinti ir į rankas paimti autentiškus to meto ginklus, susipažinti su šifravimo gudrybėmis ir miško stovyklos spauda, pažaisti unikalų stalo žaidimą „Atkovok Lietuvą“, duoti partizano priesaiką bei išmėginti taiklumą šratasvydžio ginklais šaudant į taikinius.
Taip pat programoje – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestro fanfaros ir karinis maršas bei XVIII a. artilerijos pabūklo salvės.
Veikla ir pramogos laukia ne tik lauke, tačiau ir muziejaus viduje.
Muziejuje bus demonstruojamas garsusis 2003 m. Jono Vaitkaus vaidybinis filmas „Vienui vieni“. Turbūt daugelis šį filmą yra matę, tačiau bus puiki proga jį prisiminti.
Vakaro programoje – ne tik kinas, tačiau ir literatūra bei muzika. Su muziejų nakties lankytojais susitiks ir savo knygas apie partizaninį kartą – „Linkėjimai iš miško“, „Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti“ – pristatys Lietuvos kariuomenės karys ir knygų apie Lietuvos karybos istoriją autorius viršila Ernestas Kuckailis. Dainas apie meilę, viltį, pasiaukojimą, gyvenimą ir mirtį atliks puikioji Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.
Kaip žinia, 1944 m. vasarą, atslenkant Antrojo pasaulinio karo frontui ir prasidedant antrajai sovietinei Lietuvos okupacijai, drąsūs Lietuvos vyrai ir moterys pasirinko laisvę ir stojo į kovą su gausesniu ir geriau ginkluotu priešu. Karas po karo, 1944–1953 m. partizaninis pasipriešinimas yra vienas iš svarbiausių ir ryškiausių XX a. Lietuvos istorijos pasakojimų.
Ir šiandien daugelyje šeimų branginami prisiminimai apie partizanavusius ar partizanams padėjusius tėvus, dėdes, senelius, prosenelius. Daugelis žino didžiųjų kautynių ir bunkerių vietas, mena, kur buvo numesti išniekinti kovotojų kūnai.
Partizaninio karo istorija yra tiltas tarp to meto ir dabartinės Lietuvos, todėl klausimas, ar tai vis dar aktualu šiandien, neturėtų kilti. Šiais metais švęsdami Muziejų naktį Vytauto Didžiojo karo muziejus atsigręš ir prisimins šiuos 80 metų senumo įvykius.
