Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje (Kauno r., Akademija) jau trejus metus pramankštinti kojas kviečia 1,5 km ilgio pažintinis takas. Jame galima išvysti prabėgančių stirnų ar briedžių, pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų bei pasigrožėti nuotaikingomis ąžuolinėmis skulptūromis. Apie jas pasakoja vietos gyventojas visuomenininkas Dainius Šeronas.
Lietuvos gyvūnai
Atidarius Kamšos draustinio pažintinį taką D. Šeronui kilo idėja pagyvinti jį skulptūromis. 2017 m. D. Šeronas suorganizavo medžio drožėjų plenerą „100 skulptūrų Lietuvai“, skirtą atkurtos valstybės šimtmečiui.
Per kelias dienas žinomi medžio drožėjai Vidas Nugaras, Robertas Keliauskas, Raimondas Uždravis, Valerijus Kunigel, Algirdas Jasilionis ir Saulius Jocius sukūrė 6 skulptūras. Jos papuošė naująją pasivaikščiojimo vietą.
„Su Raimondu Uždraviu nusprendėme, kad dalyviai išdrožtų Lietuvos miško gyvūnus, o ne svetimų kraštų žirafas, dramblius ar liūtus“, – sakė pašnekovas.
Ąžuolo rąstai buvo įsigyti iš Kauno miškų urėdijos, prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir vietoje veikiančios įstaigos.
Tako pradžioje pasitinka akademikę vaizduojanti raseiniškio Sauliaus Jociaus skulptūra: ant jos galvos tupiasi išmintingoji pelėda, paukščiai vaizduoja moksleivius: maži – dar tik pradedančiuosius, dideli – jau pabaigusius mokslus ir iškeliaujančius į pasaulį.
Mešką su pelėda ant galvos ir pelėdžiukais glėbyje išdrožė Vidas Nugaras iš Ukmergės. „Norėta pavaizduoti, kad išmintį saugo jėga“, – pažymėjo D. Šeronas.
Suoliuką su paparčio ir baravykų motyvais sukūrė kaunietis Algirdas Jasilionis.
Tako gilumoje rymo gelgaudiškiečio Raimondo Uždravio išdrožtas ežys – miško rūpintojėlis. „Skulptūroje galima įžvelgti svarbiausius Lietuvos gyvūnus: nosis – vilko, kakta ir akys – stipruolės meškos, veide matyti ir gudruolės lapės bruožų, nugara – ežio.
Gyvūnas sėdi ant lietuviško vaisiaus obuolio, o gyvūno poza primena rūpintojėlį. Tarsi bylotų: ežys yra miško rūpintojėlis. Beje, šiai skulptūrai pirmajai iš visų per karantiną praeiviai uždėjo apsauginį šaliką. Rūpinosi, kad ežiukas „nesusirgtų“, – šypsodamasis pasakojo D. Šeronas.
Pasivaikščiojimą užbaigia Valerijaus Kunigel iš Rokiškio išdrožta skulptūra, vaizduojanti ant nupjautų medžių stovinčią mešką ir medžio drevėse nedrąsiai įsirangiusias jos atžalas.
Šalia pažintinio tako įrengtoje vaikų žaidimų aikštelėje stovi kauniečio Roberto Keliausko išdrožta sraigė-suolelis. Pažintiniame take prof. Povilas Domeika yra išdėliojęs kelias dėliones iš akmenų, jos traukia mažųjų dėmesį.
Reti augalai ir gyvūnai
1960 m. įsteigtas Kamšos botaninis-zoologinis draustinis užima 318 ha plotą. Draustinis apima Kamšos mišką, pro jį prateka Nemuno intakai – Marvelės ir Vėžpienio upeliai. Draustinio reljefas išskirtinis: jo teritorija išraižyta gilių griovų su stačiais šlaitais, o daugumos griovų dugne teka upeliukai.
Kamšos miške yra „Natura 2000“ teritorija – tai Europos ekologinis saugomų teritorijų tinklas, jungiantis trapiausias ir vertingiausias gamtines vietas. Draustinyje auga reti augalai: paprastoji gebenė, tuščiaviduris rūtenis, miškinis česnakas, miškinė varnalėša, trilapė bligna.
Aptinkamas retas vabalas – didysis puošniažygis. Anot pašnekovo, eglynėlyje gyvena kelios stirnų šeimos: 5 ir 4 asmenų. Tykiai vaikštant yra tikimybė sutikti prastriksint pro šalį stirnas, pamatyti briedžių ar šernų.
Įdomu, kad miško tankmėje auga aštuoniakamienė liepa, o bevaikštant akys gali užkliūti už reto medžių dueto: kartu suaugusių ąžuolo ir liepaitės. Miške gausu ąžuolų, liepų, eglių, drebulių, juodalksnių. D. Šeronas primena, kad draustinyje galima vaikščioti tik takais, draudžiama iškylauti ar kurti laužą, šiukšlinti, skinti augalus, vartyti stuobrius, triukšmauti.
Ratu einantį maršrutą galima užbaigti nusileidus laiptais. Dviratį nusivaryti patogu specialiu grioveliu, taip pasieksite dviračių taką Kaunas – Kačerginė. Kiti lankytini objektai netoliese – Tado Ivanausko Obelynės sodyba ir Pyplių piliakalnis.
