Visai neseniai savo posėdyje, kuris transliuojamas internetu, Kauno miesto savivaldybės taryba nematė reikalo pasigilinti į tūkstančiams kauniečių svarbų klausimą – kaip savivaldybės įmonė „Kauno energija“ vėl iš vartotojų susirinko už suteiktas paslaugas keliais milijonais eurų daugiau, nei priklausė. Miesto politikai nepasivargino tos „detalės“ akcentuoti, – savo posėdyje tarsi praleido pro ausis informaciją apie ją, pritarę bendrovės ataskaitai be jokių diskusijų.
Ir įmonės steigėja – Kauno miesto savivaldybė – viešai nepaskelbė, kada ir kaip bus grąžinta permoka ir ar iš viso ji bus grąžinta. Nebent teisme pavyktų įrodyti, kad viskas gerai – permokos nebuvo?
Tikėtina, jog diskusijų neprireiks Kauno tarybai apsispręsti dėl pritarimo skirti humanitarinę pagalbą ukrainiečiams. O gal kaip tik, svarstant šį klausimą viešame posėdyje, kai kam iš politikų kils noras pasinaudoti gražia proga savireklamai, tariant žodį apie karo niokojamą Ukrainą ir „kaunastišką“ rūpestį siaubą bei kančias išgyvenančiais jos žmonėmis?
„Kauno miesto savivaldybė gavo Charkovo srities Charkovo rajono Pisočyno gyvenvietės tarybos prašymą suteikti humanitarinę pagalbą – greitosios pagalbos automobilį. Prašyme nurodoma, kad automobiliu būtų suteikiama medicininė pagalba nukentėjusiems kaimo gyventojams ir gydymo įstaigoms. Kauno miesto savivaldybė galėtų perduoti neatlygintinai savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį Volkswagen LT28.
Automobilio pagaminimo metai 2004, valst. Nr. AHK 750 (variklio galingumas 61kW), pradinė vertė 37 274,99 Eur, likutinė vertė 0 Eur. Įvertinus tai, jog šiam automobiliui buvo atliktas techninis aptarnavimas ir remontas, jo rinkos kaina – 2400 Eur (su PVM)“, – pasakyta būsimojo Kauno miesto tarybos sprendimo projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte, kurį parengė savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo (savivaldybės gydytojo) funkcijas Daiva Kuzminienė.
O toliau seka privalomas tokiais atvejais (juk turtas tai – savivaldybės, ir ši disponuodama juo, turi laikytis visų teisės aktų) paaiškinimas: „Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės humanitarinės pagalbos teikimo komisijos veiklos nuostatus, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-918 „Dėl Kauno miesto savivaldybės humanitarinės pagalbos teikimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“, humanitarinės pagalbos poreikio pagrįstumą vertino Kauno miesto savivaldybės humanitarinės pagalbos teikimo komisija 2024 m. balandžio 30 d. posėdyje.
Komisija nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės tarybai perduoti Charkovo srities Charkovo rajono Pisočyno gyvenvietės tarybai skubią humanitarinę pagalbą daiktu, t. y. savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą automobilį Volkswagen LT28. Savivaldybės administracijai inicijuoti sprendimo dėl humanitarinės pagalbos parengimą.“
O politiniu (tarybos) sprendimu dar žadama: „Įgalioti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Paulių Kerą pasirašyti 1 punkte nurodyto turto perdavimo ir priėmimo aktą ir įpareigoti jį per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu arba elektroniniu paštu informuoti apie priimtą sprendimą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją“.
… Bepig panašius klausimus spręsti nevyriausybinėms organizacijoms ir gyventojams, nes jie tai sprendžia gerokai operatyviau ir efektyviau. Šiuo atveju be biurokratinių procedūrų neįmanoma to atlikti. Žodžiu, per tą „nulinės greitukės“ dovanojimą ukrainiečiams Lietuvos tarnautojai bei politikai, kuriems mokesčių mokėtojai algas moka, darbo turi.
Matyt, teisės aktų rengėjams deklaruojant būtinybę bei iniciatyvas mažinti biurokratinę naštą, kažkaip savaime išeina taip, kaip senų seniausiai lietuvių išmintis sakė: „devyni vilkai vieną bitę pjauna“…
