Kauno taryba antradienį, vasario 22 d., patvirtino miesto biudžetą, kuris šiemet sieks 481,7 milijonų eurų. Didžiausią jo dalį užima švietimas, toliau rikiuojasi miesto infrastruktūra ir tvarkymas, socialinė bei sveikatos apsauga.
Kaip rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai, šiųmetinis Kauno biudžetas parengtas vadovaujantis strateginiu 2022–2024 m. miesto veiklos planu, vykdomomis programomis, tęstiniais ir planuojamais projektais, miesto surenkamomis pajamomis. Jis siekia 481,7 mln. eurų.
Du trečdalius (320,6 mln. eurų) sudaro savivaldybės indėlis, 31 proc. (151,8 mln. eurų) įplaukos iš valstybės bei Europos Sąjungos fondų ir vos 2 proc. (9,3 mln. eurų) skolintų lėšų. Metams įsibėgėjant, biudžetas gali didėti ir būti tikslinimas dėl papildomai gautų lėšų iš valstybės ar ES paramos.
Didžiausias finansavimas tradiciškai skiriamas švietimui – 45,4 proc. viso biudžeto lėšų arba 218,6 mln. eurų. Ženkli biudžeto dalis numatyta miesto tvarkymui ir infrastruktūros plėtrai – 84,9 mln. eurų (17,6 proc.), investicijos į sveikatos ir socialinės apsaugos sritis – 56 mln. eurų arba 11,6 proc.
Lyginant su praėjusiais metais, miestas padvigubino kultūrai skiriamas lėšas – jos šiemet sieks 31,3 mln. eurų. Sporto sektoriui – 45,8 mln. eurų, o aplinkos apsaugai – 8,1 mln. eurų. Dar 37 mln. eurų bus skiriami bendroms valstybės paslaugoms.
Daugiau kaip 24,6 mln. eurų šiemet numatyta skirti būtent atlyginimams didinti. Jie bus paskirstyti švietimo, kultūros, sporto, socialinės ir sveikatos srities bei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Savivaldybė sulaukė 14 pasiūlymų dėl galimų biudžeto korekcijų. Daugiausiai gyventojai rūpinosi gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų įrengimo ir tvarkymo darbais.
Taip pat siūlė įrengti daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių, požeminių ar daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių, toliau kryptingai investuoti į parkų tvarkymą, šunų vedžiojimo aikšteles, akustines triukšmą mažinančias sieneles. Dalį lėšų pasiūlyta skirti vėdinimo sistemoms mokyklose įrengti.
