Itin karšta gegužė ne tik gerokai paankstino, bet ir paspartino bijūnų žydėjimą: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune neįprastai anksti ir praktiškai vienu metu sužydo tiek ankstyviausios, tiek vidutinio ankstyvumo, tiek ir vėlesnės bijūnų veislės. Todėl Botanikos sodas ragina ilgai nelaukti ir visus puošniojo vasaros pradžios karaliaus – bijūno – gerbėjus paskubėti grožėtis prašmatniais žiedais, kurių gausa piką pasieks jau šį savaitgalį.
VDU Botanikos sodo ekspoziciją, kurioje auginama apie 300 bijūnų kolekcinių numerių, sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais (‘Reine des Roses’), iki moderniausių veislių. Lankytojus ypač žavi Patio grupės bijūnai: ypatinga žemaūgių bijūnų, pavadintų didžiausių pasaulio sostinių vardais, grupė. VDU Botanikos sode auga ‘London’, ‘Moscow’, ‘Madrid’ ir kt. šios grupės bijūnai. Įspūdingo dydžio baltais žiedais akina rusų selekcijos veislė ‘Jubileinij GBD’.
Tačiau bene labiausiai sodas didžiuojasi išskirtinėmis ir retomis lietuviškos selekcijos veislėmis: čia auginamos ir saugomos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtos 25-ios Jono ir Emilijos Tarvydų sukurtos veislės bei 19 Onos Skeivienės išvestų veislių.
Ekspozicijoje prie salos tiltelio eksponuojami Itoh grupės bijūnai (apie 10 veislių) – tai žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai. Iš sumedėjusių bijūnų jie „paveldėjo“ tamsią dėmę prie vainiklapio pagrindo, ties žiedo centru, io iš žolinių bijūnų – įvairiaspalvius žiedus. Ekspozicijoje galite pamatyti geltonai žydintį, prestižiniu „Garden Merrit“ (AGM) apdovanojimu įvertintą Paeonia ‘Bartzella’. Čia bijūnai eksponuojami su kitomis daugiametėmis gėlėmis: Hosta lancifolia, kontrastingų spalvų astilbėmis bei katilėliais.