Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Spalio 2-ąją 1934-aisiais „Lietuvos aidas“ aprašė Kauno miesto tunelį.
„Kauno senamiestis yra taip pastatytas, kad didžiojo miesto susisiekimo problema su Vilijampole gali būti išspręsta tik prakasus tunelį iš Seimo gatvės į Jonavos gatvę. Pernai tuo tikslu miesto savivaldybė yra padariusi reikalingus vietos tyrinėjimus ir, jais vadovaudamasi, ruošė tunelio projektą. Dabar šis projektas jau yra galutinai baigtas, susideda iš keliolikos planų ir darbų vykdymo sąmatos.
Iš visos šios medžiagos aiškėja, kad pats tunelis prasidės Seimo gatvės gale, toje vietoje, kur prasideda Italijos gatvės kairysis šonas, einant į kalną, ir eis tokiu aukštumu, kaip Lukšio gatvė. Dėl to iki tunelio Seimo gatvė už Lukšio gatvės bus pagilinta net iki 9 metrų, bet ne visa, o tik jos vidurys, 12 mtr. pločio. Tuo būdu Seimo gatvės gale, abiem jos pusėmis dar liks po 2 metru šaligatviams ir per 5 mtr. kelio pravažiuoti. Savaime aišku, kad iki tunelio einąs Seimo gatvės pagilinimas bus iš šonų aptvertas sienomis.
Pats tunelis bus 192 metrų ilgio, 12 metrų pločio ir 7,10 metrų aukščio,beveik taisyklingo pusės apskritimo formos. Tunelis eis tiesiai, beveik Seimo gatvės linkme. Tunelio sienos numatytaišmūryti betoninėmis plytomis 25x25x37,5 cm.
Iš žemės jis išeis priešais Jonavos gatvę, 140 metrų jos nepriėjęs. Ten bus supilta iš tunelio iškastų žemių gatvė, apie 2 mtr. aukščio, tiek pat būtų paaukštinta Jonavos ir kitų, greta esančių Senamiesčio gatvių dalis, arba aukščiau potvynio vandens horizonto. Iš tunelio išėjusioji naujoji gatvė kiek suks į kairę ir eis tiesiai į P. Vileišio tiltą.
Tunelis numatoma kasti iš abiejų galų, t.y. iš Seimo ir Jonavos g-vės pusės. Tačiau daugiausia jį tektų kasti iš Jonavos gatvės pusės, nes ten galima bus daugiausia sunaudoti iškastosios žemės. Iš viso numatoma iškasti per 25.000 kūb. metrų žemės. Visi žemės darbai kaštuotų apie 167.000 litų.
Tunelio skliautams išmūryti reiks 240.000 kūb. metrų betono, o atramos sienoms iš Seimo g-vės 1200 kūb. metrų betono ir 140 tonų geležies armatūrai. Mūras kaštuos per 200.000 litų.
Tunelis būtų išgrįstas bituko plytomis. Grindinys kaštuotų apie 34.000 litų.
Bendrai, visi tunelio išvedimo darbai kaštuotų per 407.000 litų, medžiaga – per 500.000 litų, o visas tunelis – apie milijoną litų.
Kauno burmistras su paruoštuoju tunelio planu susipažino ir principe jam pritarė. Projekto įvykdymą burmistras laiko tos rūšies reikalu, kurie ilgainiui neatidėliojami. Tačiau visa tai priklausys nuo kreditų, kurių galimumai dabar yra labai sumažėję.
Viešųjų darbų prasme žiūrint į Kauno tunelio pastatymą, daugelis tunelio darbų galima būtų įvykdyti viešųjų darbų tvarka. Be to, gana daug darbų galima būtų dirbti ir žiemą. Dėl šios priežasties Kauno tunelio pastatymas tektų sieti ir su viešaisiais darbais, kuriems, reikalui ištikus, neperdaugiausia galimumų yra.
Tunelį būtų galima pastatyti per metus laiko.“
