Daugiau nei dešimtmetį veikiančios Kaune CD8 Alergijos klinikos gydytojos alergologės-imunologės Justina Šematonytė ir medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis įspėja, kad atšalus orui alergijos žiedadulkėms sezoną pakeičia šalčio alergijos sezonas. Šalčio alergija – tai būsena, kada šaltis sukelia niežtinčius odos bėrimus, tinimus, kurie gali sukelti pavojų gyvybei. Tai vadinama šalčio dilgėline, liga, kuri ženkliai pakeičia sergančiojo gyvenimą.
Kaip pažymi gydytojos, šia liga serga vos keli procentai šalies gyventojų. Dažniau šalčio alergija pasireiškia jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms – moterys serga du kartus dažniau nei vyrai.
Kokie simptomai?
Šalčio alergija pasireiškia bėrimu pūkšlėmis, odos niežuliu (dilgėline). Anot gydytojų alergologių-imunologių, pagrindiniai šalčio alergijos simptomai išryškėja po kelių ar keliolikos minučių, kai būna įvykęs kontaktas su šalčiu, rečiau praėjus kelioms valandoms.
„Dažniausiai beriamos atviros kūno vietos rankos, veidas, kaklas. Bėrimas pūkšlėmis gali išplisti visame kūne, pavyzdžiui, po maudynių vandens telkinyje. Veidas parausta, niežti vaikštant vėjuotą, lietingą ir ar darganotą dieną, kai oro temperatūra tesiekia kelis laipsnius šilumos.
Sunkesniais atvejais šaltis iššaukia ne tik paraudimą ir bėrimą, bet ir tinimą veido, paakių srityje, lūpose. Rankų tinimą iššaukia kontaktas su šaltu daiktu, pavyzdžiui, gaminant iš šaldytų maisto produktų. Suvalgius ledų ar išgėrus šalto gėrimo patinsta lūpos, liežuvis, pasidaro silpna, sunku kvėpuoti. Tokiais atvejais reikalinga skubi medikų pagalba“, – sako J. Šematonytė.
Kodėl apie tai kalbama šiuo metų laiku?
J. Staikūnienė-Kozonis pažymi, kad rudenį atšalus orui, pacientų, kurie yra alergiški šalčiui ženkliai padaugėja.
„Šalčio alergija labai retai yra įgimta, dažniausiai ji prasideda dėl lėtinio uždegimo organizme, infekcijos, sergant kitomis ligomis. Ne visada pavyksta nustatyti, kodėl žmogus tapo alergiškas šalčiui, nors niekada nebuvo niekam alergiškas. Žinoma, kad ši liga vystosi dėl odos putliųjų ląstelių jaudrumo“, – teigia J. Staikūnienė-Kozonis.
Daugelį metų alergija šalčiui buvo nustatoma atlikus ledo mėginį, tačiau gydytojos užsiminė ir apie naujovę.
„Senuoju būdu, tirpstantis ledo gabalėlis uždėtas ant sergančiojo šalčio alergija rankos sukelia paraudimą, niežėjimą, tinimą. Naujovė šios ligos diagnostikoje yra ta, kad naujai sukurto prietaiso pagalba galime tiksliai nustatyti, koks temperatūros laipsnis sukelia alergiją ir yra pavojingas“, – aiškina gydytojos.
Jos pastebi, kad sergantys šalčio alergija kreipiasi į medikus ieškodami pagalbos, neretai net neįtardami, kad jų negalavimų priežastis yra šaltis.
„Delsti nereikia, gydytojai alergologai patvirtins alergiją šalčiui ir patars kaip gyventi sergant šia liga. Rekomenduojama vengti ligą provokuojančių veiksnių – negerti šaltų gėrimų, nesimaudyti šaltame vandenyje.
Tačiau šalto oro išvengti negalime, dėl to yra skiriami bėrimus slopinantys vaistai. Mokslininkai sukūrė naują vaistinį preparatą, kuris slopina ne tik ligos požymius, bet ir mažina odos ląstelių aktyvumą. Šiuo metu tęsiasi šio preparato veiksmingumą vertinantys tyrimai“, – teigia gydytojos alergologės-imunologės.
