Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinė rizika dėl augančių susirgimų skaičiaus kyla ne dėl veikiančių parduotuvių ar kirpyklų, o dėl žmonių kontaktų intensyvėjimo. Premjerė mano, kad reikia stiprinti apsauginių veido kaukių dėvėjimo lauke kontrolę, ir perspėja, kad jeigu visuomenė nesilaikys nustatytų reikalavimų, gali būti grąžinta prievolė dėvėti kaukes ne tik patalpų viduje, bet ir lauke.
„Čia reikės daugiau dėmesio kontrolei, nes nesinorėtų nustatyti vėl privalomo reikalavimo visiems dėvėti kaukes lauke, bet jeigu matysime, kad kito sprendimo nėra, tai toks sprendimas gali būti grąžintas bent jau kai kur“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.
Ji tvirtino matanti kaukių dėvėjimo pažeidimus, kai arti vienas kito stovintys žmonės lauke nedėvi kaukių.
„Man labai gaila, bet net ir kokiame nors mitinge prie Seimo sugeba du piliečiai stovėti vienas šalia kito artimesniu nei dviejų metrų atstumu ir abu be kaukių“, – sakė premjerė.
„Sutinku su pastebėjimu, kad pažeidimų yra. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad kaukių nebūtina lauke tada, kai jų epidemiologiškai nebūtina dėvėti – kai vaikštoma su savo šeima ar išlaikant pakankamą atstumą, bet nė kiek neabejoju – yra žmonių, kurie nesilaiko tų reikalavimų, kai juos net ir televizijos kameros filmuoja“, – pridūrė ji.
Primename,kad Vyriausybė nedėvėti kaukių lauke leido vasario pabaigoje, jei tarp žmonių išlaikomas dviejų metrų atstumas.
Rizika kyla ne iš to, kad veikia kirpyklos ar parduotuvės
„Veiklų uždaryti nesiūlome. Nors karantinas yra pratęstas, bet jis yra pratęstas dabar galiojančiomis sąlygomis. Suprantame, kad pagrindinė rizika kyla ne iš to, kad veikia kirpyklos ar parduotuvės, o iš žmonių kontaktų intensyvėjimo“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Ji pridūrė, kad daug verslų skrupulingai laikosi reikalavimų.
„Matome, kad daug verslų, ypač mažesniųjų, tikrai skrupulingai laikosi tų reikalavimų, kurie nustatyti veiklai vykdyti, ir esame jiems už tai labai dėkingi“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak I. Šimonytės, su ekspertų taryba ir verslo asociacijomis bus aptariama, kokios papildomos saugumo sąlygos galėtų būti nustatytos, įvertinus tai, kad priešvelykinis laikotarpis apsipirkimų požiūriu gali tapti intensyvesnis.
„Labai norėčiau, kad mes išnaudotume švenčių laikotarpį, prieššventinį laikotarpį šiokiam tokiam stabtelėjimui ir tuo būdu padėtume patys sau sumažinti trečios bangos aukštį, kadangi tos bangos pasekmės bus ligoninių lovos, kurias reikės vis daugiau atiduoti COVID–19 gydymui, ypač galimai reanimacijos lovų, kurių skaičių papildyti nėra labai lengva, o tiksliau sakant, labai sunku“, – nurodė I. Šimonytė.
Diskusijos, kaip saugiai atverti kitas veiklos sritis
A. Dulkys sakė, kad panašu, jog didžiausią poveikį sergamumo rodikliams Lietuvoje daro koronaviruso atmainos.
„Jeigu manytume, kad atlaisvintos veiklos turėjo poveikį, matyt, būtume ėmęsi konkrečių priemonių. Panašu į tai, kad didžiausią poveikį daro į Lietuvą atkeliavusios atmainos, nes jos turi ir didesnį sklidimo greitį“, – sakė A. Dulkys.
„Vienintelė konkreti tikslinė priemonė yra mums tiesiog susikaupti ir tam tikrą ne tokį jau ilgą laiką paimti ir sumažinti visiems kontaktus“, – pridūrė ministras.
Jo teigimu, jeigu sergamumą pavyktų sumažinti, būtų grįžtama prie diskusijų, kaip saugiai atverti kitas veiklas.
„Dirbame su visais sektoriais prie papildomų ir kitų saugos priemonių. Jeigu pavyktų pasiekti rezultatą ir sergamumas sustotų augti, galėtume sugrįžti prie klausimų, kaip saugiai atverti kitas veiklos sritis, kurios šiuo metu dar nėra atvertos“, – sakė A. Dulkys.
„Kas vyksta Kaune” primena, kad Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 dienos, atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių. Šiuo metu leidžiama veikti kirpykloms, atskirą įėjimą iš lauko turinčioms parduotuvėms, galerijoms, muziejams.
