Netoli Kauno yra keistas kelias, kuriuo važiuojant akys patenka į iliuzijų pasaulį: nustačius laisvą pavarą automobilis, atrodo, rieda į kalną. Neįtikėtina? Tačiau tiesa. Toks reginys pasitinka važiuojant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kaišiadorių r.) pašonėje esančia gravitacine kalva. Manoma, vienintele tokia kalva Lietuvoje.
Įvyksta „stebuklas“
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Giedrė Streikauskaitė aiškino, kad atvykus į Kruonio gravitacinę kalvą ir pastačius automobilį tam tikroje kelio vietoje, jis pradeda riedėti į kalną, o ne į nuokalnę.
„Greičiausiai, tai yra optinė apgaulė, dėl susiformavusios aplinkos, reljefo, augmenijos. Vietos gyventojai tą pastebėjo jau seniai. Yra tikinčiųjų, kad gravitacija, magnetizmas veikia iš tikrųjų. Beje, „stebuklas“ įvyksta apie 90-95 procentams apsilankiusiųjų. Žinoma, kai ten atvyksti jau kelintą kartą, pradedi skeptiškiau žiūrėti, vertinti“, – teigė G. Streikauskaitė.
Ji pasakojo, kad atvykę vairuotojai, negalėdami patikėti savo akimis, matuoja kelio duomenis ir su gulsčiukais, ir su kamuoliais, būna ir vandenį pila. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro žiniomis, tokia kalva Lietuvoje yra vienintelė.
Pasaulyje – daugybė
Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto lektoriaus dr. Beno Gabrielio Urbonavičiaus, gravitacinių kalvų yra visame pasaulyje. Jų rasime Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Kinijoje, Indijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje, JAV ir kt. Skaičiuojama apie 80 vietų. Pašnekovo teigimu, tokios situacijos gan dažnai sutinkamos mažo kalvotumo arba labai kalvotose vietose.
„Vaizdas, kad įkalnė yra nuokalnė (ir atvirkščiai) yra susijęs su mūsų rega ir pusiausvyros išlaikymu (vidine ausimi). Tačiau neturi nieko bendro su Žemės gravitacinio ar magnetinio lauko pokyčiu“, – aiškino mokslininkas.
Kodėl akys meluoja?
Dr. B. G. Urbonavičiaus teigimu, žmogus įvertina paviršiaus „horizontalumą“, naudojant du suvokimo metodus. Jie lemia, kaip matysime vaizdą. Pirmasis – gravitacinis metodas, jis susijęs su vestibuliariniu žmogaus aparatu (vidine ausimi).
„Žmogus susikuria įsivaizduojamą horizontalią atskaitos plokštumą regos lauke, pagal kurią vertina visų kitų objektų „horizontalumą“. Jei vertinamas kelio polinkis – keliui esant lygiagrečiam įsivaizduojamai plokštumai – jis bus laikomas horizontaliu. Jei perspektyvinis taškas (kuriame kelio šonai susilieja(tų) į vieną tašką) yra žemiau įsivaizduojamos plokštumos matysime kelią su nuokalne, o jei aukščiau – įkalnę“, – teigė dr. B. G. Urbonavičius.
Tačiau, šis padėties nustatymo metodas gali būti paveiktas regos informacijos. Antrasis padėties nustatymo metodas remiasi dominuojančiais paviršiais regos lauke.
„Nematant tikrojo horizonto (pvz., dėl regos lauko priekyje esančių kalvų) padėties nustatyme didesnę įtaką turi regos informacija“, – sakė mokslininkas. Dėl to pasikeičia įsivaizduojamos horizontalios atskaitos plokštumos padėtis regos lauke.
„Dėl šių dviejų padėties nustatymo metodų veikimo, mažo polinkio kampo nuokalnė yra matoma kaip įkalnė, jeigu prieš, šalia ar gale šios nuokalnės yra kitas status šlaitas (nuokalnė/įkalnė)“, – tikino dr. B. G. Urbonavičius.
Kaip rasti
Kruonio gravitacinė kalva yra netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Maisiejūnų piliakalnio (Kaišiadorių r.). Ji pažymėta lankytino objekto ženklu ir stendu. Šis asfaltuotas kelias turi nuokalnę, o jos apačioje pasitinka Kruonio HE varteliai ir tvora. Už jų yra statokas šlaitas.
