Prieš du mėnesius, vasario 28 d., Lietuvą apskriejo žinia, kad šalyje nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis. Buvo žinoma, kad Covid-19 nustatyta iš Veronos grįžusiai moteriai, ji buvo gydoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tačiau šį antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintoje epideminėje kreivėje nurodyta, kad užsikrėtimų naujuoju virusu Lietuvoje būta ir anksčiau: vienas vasario 21 d., dar vienas vasario 24 d., du vasario 25 d.
Remiantis šiais duomenimis atrodo, kad iki pirmojo oficialiai paskelbto susirgimo žinomų užsikrėtusiųjų Lietuvoje jau buvo 4.
Kaip Delfi aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė, epideminėje koronaviruso kreivėje atvejai atvaizduoti tomis dienomis, kai jie buvo diagnozuoti.
„Kreivė yra pagal susirgimo datą. Kada gydytojas fiksuoja susirgimą, tada ir yra. Ne pranešimo gavimo, ne dar kažkokia. Pavyzdžiui, mes galime šiandien gauti duomenis ir papildyti kreivę (susirgimų skičių – Delfi) prieš tris dienas. Būna, kad vėluoja pranešimai iš sveikatos įstaigų, pavyzdžiui, naktį ateina. Tai yra ne pranešimo data, o susirgimo data“, – aiškino R. Lingienė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad būtent tą dieną koronavirusas asmeniui buvo diagnozuotas, R. Lingienė patvirtino, jog diagramoje būtent tai ir atsispindi – diagnozės data.
Pasiteiravus, kaip galėjo nutikti taip, kad apie pirmąjį užsikrėtusįjį koronavirusu pranešta tik 28 d., o epideminėje lentelėje pirmasis atvejis žymimas 21 d., R. Lingienė teigė turinti informaciją pasitikslinti.
Tuo tarpu A. Verygos atstovė Lina Bušinskaitė informavo, kad diagramoje įsivėlė klaida.
„NVSC tą klaidą taiso. O klaida įsivėlė dėl to, kad jie skaičiavo ne nuo tos dienos, kai buvo užfiksuoti ligos atvejai, o kada žmonės pajuto simptomus. Tai iš esmės yra kaip ir neteisingas skaičiavimas“, – tikino L. Bušinskaitė.
Atkreipus dėmesį, kad prieš tai NVSC patiko, jog diagramoje atvaizduoti susirgimai tada, kai jie buvo diagnozuoti, L. Bušinskaitė atsakė: „Ne, ne kada diagnozuotas. Tikrai ne. Aš pati su Lingiene kalbėjau, NVSC tą klaido taiso.“
Malinauskas: negali taip būti
Buvęs Visuomenės informavimo grupės vadovas Skirmantas Malinauskas tikina, kad pirmasis atvejis Lietuvoje fiksuotas buvo būtent tada, kai apie jį buvo pranešta. Pašnekovas įsitikinęs, kad nėra jokių galimybių, jog susirgimų būta anksčiau.
„Negali taip būti. Pirmas atvejis buvo lygiai tada, kai buvo pranešta. Istorija yra tokia – mes visą laiką laukėme, kada tas atvejis bus, buvo aiškus sutarimas, kad iš karto pranešime.
Aš apie 23 – 23.30 val. nueinu į dušą namie, man skambina Zimnickas, laboratorijos vadovas, ir sako – aš negaliu prisiskambinti ministrui, galbūt jis miega, bet mes turime pirmąjį atvejį“, – prisiminė S. Malinauskas.
Galiausiai, anot jo, pavyko susisiekti ir su A. Veryga. Pats S. Malinauskas tikino paprašęs paaiškinti, kokios procedūros bus toliau daromos ir sužinojo, kad ant kojų bus pakeltos tarnybos, specialistai vyks nustatinėti užsikrėtusiosios kontaktų, apie atvejį turėjo būti pranešta greitosios ekipažui ir ligoninės vadovui.
„Buvo akivaizdu, kad ir kaimynai matys, ir medikai žinos, ir ta informacija pasklis. Tai reiškia, mes nelaukiame ryto, susirenkame trečią valandą nakties, kadangi tai yra pirmas atvejis, ir paskelbiam. Tokia yra istorija.
Kas dabar skelbiama, aš neįsivaizduoju. 21 d. tikrai nebuvo jokio atvejo, net jokios kalbos. Greičiausiai, tai yra visiškas negebėjimas susitvarkyti su duomenimis“, – teigė pašnekovas.
S. Malinauskas apgailestavo, kad nėra viešinama tiksli informacija, nes jau iki pirmojo atvejo paskelbimo esą buvo daug sąmokslo teorijų, kad apie atvejai slepiami, nes A. Veryga yra komandiruotėje, o S. Skvernelis baiginėja atostogas.
„Tą aš girdėjau daug kartų ir dariau viską, kad tikrai išsklaidyčiau visas abejones“, – sakė buvęs Visuomenės informavimo grupės vadovas.
Veryga buvo komandiruotėje JAV, Skvernelis atostogavo ispanijoje
Remiantis SAM paskelbta diagrama, kurią parengė NVSC, iš tiesų atrodo, kad pirmieji koronaviruso atvejai Lietuvoje diagnozuoti dar tada, kai sveikatos apsaugos ministras A. Veryga buvo komandiruotėje JAV, o premjeras Saulius Skvernelis atostogavo Ispanijoje.
Dar iki pranešant apie pirmąjį susirgimą Lietuvoje žiniasklaidą buvo pasiekusi skirtingų šaltinių informacija apie jau susirgusius žmones, tačiau oficialiai tai patvirtinta nebuvo.
Atgal į darbą ir A. Veryga, ir S. Skvernelis grįžo vasario 27 d., o jau vasario 28 d. 3 val. nakties netikėtai surengtoje spaudos konferencijoje buvo pranešta apie koronavirusu užsikrėtusią 39-erių šiaulietę.
„Tai 39-erių moteris, laboratorija patvirtino, kad yra koronavirusas, šiuo metu vykdomos visos reikalingos procedūros. Paaiškinsime daugiau ryte, bus spaudos konferencija 9 val. ryto“, – naktį iš vasario 27 į vasario 28 d. kalbėjo A. Veryga ir pridėjo, kad moteris grįžo į Kauną iš Šiaurės Italijos Veneto regione esančios Veronos.
Tuo metu teritorijomis, kuriose plinta liga, buvo laikoma Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras.
SAM koronaviruso plitimo kreivę patikslins rytoj
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai patikslins koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo kreivę. Pirmasis infekcijos atvejis Lietuvoje nustatytas, t. y. patvirtintas atlikus laboratorinį tyrimą, vasario 28 d., kaip visuomenė ir buvo informuota, tačiau žmogus simptomus pajuto vasario 21 d. Būtent taip duomenis skaičiuoja ir pateikia epidemiologai.
Anot NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, tokia situacija susidarė dėl skirtingo informacijos pateikimo ir interpretavimo, kaip ją supranta ir analizuoja specialistai ir kaip visuomenė.
„Neįvertinome, kad ši informacija ne specialistams gali būti ne visiškai suprantama. Noriu paaiškinti, kad anksčiau pateiktoje diagramoje buvo pateikti epidemiologiniai duomenys, tai yra, informacija, kada žmogus pajuto simptomus, o ne tada, kai žmogui atliktas laboratorinis tyrimas ir gautas jo rezultatas.
Tokius duomenis mūsų specialistai surenka epidemiologinių tyrimų metu. Tie pateikti duomenys visiškai nerodo laboratorinių tyrimų rezultatų fiksavimo dienos, tačiau yra labai reikšmingi epidemiologams vertinant ligos plitimą.
Daryti išvadas apie ligos progresavimą galima tik įvertinus epideminę kreivę – tai yra vienas iš pagrindinių darbo įrankių, skirtų specialistams. O visuomenę raginame stebėti susirgimų dinamiką ir pagal tai vertinti, ar situacija yra stabilizuota“, – sako R. Lingienė.
Tai reiškia, kad atvejis laboratoriškai gali būti patvirtintas vakar, bet tokioje kreivėje fiksuojama, kada žmogus pajuto simptomus. Tai reiškia, kad simptomų pajutimo diena visuomet bus ankstesnė nei laboratorinių tyrimų atlikimo ir rezultatų gavimo diena.
Informuojame, kad NVSC patikslinta kreivė bus išplatinta rytoj.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
