Pasidomėjome, kur dažniausiai žvejoja Kauno žvejai, ką jie pagauna ir, kokių reikia leidimų, kad galėtumėte nesibaiminti patekti į tikrintojų nemalonę.
Dar ankstus vasaros rytas, tačiau būtent tokiu metu galima sutikti daugiausia žvejų. Tyliai sumetę meškeres į upę, žvejai laukia savo laimikių. Pasitaiko ir tokių, kurie leidžia sau ir iš pripučiamos valties meškeres užmesti. Vaikščiojant Nemuno krantine ir pakalbinus žvejus, šie noriai dailinasi savo patirtimi ir patarimais, kur geriausia žvejoti Kauno apylinkėse ir ką pavyksta čia pagauti. Pagrindinės vietos žvejybai Kauno rajone yra Kauno marios, Nemunas, Neris, Lampėdžio karjeras, Nevėžio upė.
Pasidomėjus žvejų, kurias vietas renkasi žūklei, atsakymas nenustebina, daugelis vietas pasirenka arčiau namų. „Dažniausiai žvejoju arčiau namų, kartais nuvažiuoju prie Kauno marių – karšių pagaudyti“- pasakoja žvejys Rimas. Nemuno krantinėje pakalbinti žvejai apie šių metų laimikius džiūgauti nesiruošia, nes šiemet žuvį pagauti tapo sunkiau, juokauja, galbūt išrankesnės tapo. Bet žinoma, labai norint pavyksta šį bei tą pagauti, daugiausiai – raudžių arba kuojų.
Dažniausiai Kauno vietovėse pagaunamos žuvys yra karšiai, lydekos, ešeriai, kuojos, karosai. Paklausus žvejų apie tai, ką daro su žūklės laimikiais, daugelis sakė, kad paleidžia sugautas žuvis, taip pat kai kurie pasiima vieną arba kelias leistino dydžio žuvis. Tačiau pagavus žuvį reikia nepamiršti laikytis galiojančių žvejybos taisyklių ir įstatymų. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nurodyta, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos centimetrais nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.
Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiojo specialisto Mariaus Gorochovskio portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstame pranešime pateikiamos pagrindinės nuostatos, kurias turėtų žinoti prie Kauno vandens telkinių žvejoti susiruošę piliečiai.
Žvejo mėgėjo bilietas. Žvejybai vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (neišnuomotuose telkiniuose) – Kauno mariose, Nemune, Neryje, Nevėžyje ir kt. reikia įsigyti žvejo mėgėjo bilietą. Žvejo mėgėjo bilietas kainuoja 1,4 Eur. dviem paroms, 5 Eur. mėnesiui, 14 Eur. metams. Žvejo mėgėjo bilietas suteikia teisę žvejoti visose Lietuvos upėse, Kuršių mariose, Baltijos jūroje ir visuose neišnuomotuose valstybiniuose ežeruose ir tvenkiniuose. Žvejo mėgėjo bilietus galima įsigyti naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS) čia, UAB „Tiketa“ interneto svetainėje čia ar bilietų platinimo vietose, „Perlas“ terminaluose, „Maxima“ kasose, „Lietuvos spauda“ ir „Narvesen“ kioskuose.
Mėgėjų žvejybos leidimas. Žvejybai išnuomotuose telkiniuose: Lampėdžių karjere, Gaižėnų, Janušonių, Kreivėnų, Pajiesio, Pociūnų tvenkiniuose – reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas. Žvejybos leidimo kainos tokios pat kaip ir žvejo mėgėjo bilieto, bet jis suteikia teisę žvejybai tik viename išnuomotame telkinyje, nurodytame žvejo leidime. Įsigyti leidimą žvejybai išnuomotame telkinyje galima per ALIS ar Tiketa internetines svetaines ar tiesiogiai iš žvejybos ploto naudotojo (to telkinio nuomininko).
Žvejybos ploto naudotojas (nuomininkas) turi teisę sumažinti leidimo kainą ar išduoti nemokamus leidimus. Už mėgėjų žvejybos leidimų, bilietų išdavimą imamas paslaugos mokestis.
Žvejo mėgėjo kortelė. Norint sugauti lašišą ar šlakį Nemuno ar Neries upėje reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Žvejo mėgėjo kortelė išduodama 1 dienai į vieną upę ar jos atkarpą ir kainuoja 2,5 Eur. Žvejo mėgėjo kortelė suteikia teisę sugauti 1 lašišą arba šlakį. Žvejo mėgėjo korteles galima įsigyti per ALIS ar Tiketa internetines svetaines, Perlo terminaluose.
Visuose valstybiniuose išnuomotuose ir neišnuomotuose vandens telkiniuose, taip pat privačiuose ežeruose (visur, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras, taip pat tuos telkinius, kur pagal Mėgėjų žvejybos taisykles žvejyba draudžiama (pvz. 500 m atkarpa žemiau Kauno HE). Teisę žvejoti nemokamai turi: asmenys iki 16 metų – turėdami dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę; valstybinio socialinio draudimo pensininkai – turėdami pensijos gavėjo pažymėjimą; neįgalieji – turėdami neįgaliojo pažymėjimą.
2016 m. buvo išduota beveik 386 tūkst. įvairių mėgėjų žvejybos leidimų. Išskirti, kiek žvejų žvejojo Kauno miesto ir rajono vandens telkiniuose, nėra galimybių, kadangi žvejo mėgėjo bilietas suteikia teisę žvejoti visuose Lietuvos neišnuomotuose telkiniuose, žvejo mėgėjo kortelės lašišų žvejybai taip pat apima kelių savivaldybių ribose esančią Neries ar Nemuno atkarpą.
