Modernizuota Kauno hidroelektrinė: saugo miestą nuo potvynių, bet jei pati taptų jo priežastimi? | Kas vyksta Kaune

Modernizuota Kauno hidroelektrinė: saugo miestą nuo potvynių, bet jei pati taptų jo priežastimi?

R.Tenio nuotr.

Domimės, kaip veikia didžiausia, pagal atsinaujinančių išteklių panaudojimą, Lietuvos elektrinė. Pastatyta 1959 metais ir prieš dvejus metus gavusi Prezidento Algirdo Brazausko vardą, hidroelektrinė atlieka didelį vaidmenį šalyje, tad įdomu ne tik kaip ji funkcionuoja, bet ir kas galimai atsitiktų, jei būtų sutrikdyta jos veikla.

Atsirado Marios, kelias, geležinkelio linija

1956-1959 metais statant Kauno hidroelektrinę (KHE), buvo užtvenktas Nemunas ir suformuotos Kauno marios, marių krantu 1,5 km nusidriekė marių užtvanka. Dešiniajame Nemuno krante šalia elektrinės pastatyta 110 kV atviroji skirstykla, mašinų pastate sumontuoti įrengimai. Įjungtas pirmasis hidroagregatas. Elektros energiją gavo Kaunas, Vilnius, Šiauliai. Išilgai užtvankos nutiestas tiltas su keliu automobiliams ir geležinkelis. Beje, tiltas antradienį buvo pusmečiui uždarytas, čia pradėtas kapitalinis tilto remontas, nors 2015 m. atlikti tilto bandymo rezultatai rodė, kad tiltas tinkamas naudoti, visgi, jo būklė priskirta avarinei.

Hidroelektrinės tiltas

Pradėjus veiklą, KHE elektros energijos gamyba sudarė 30 proc. visos elektros energijos gamybos Lietuvoje. Pradėjus veikti Ignalinos atominei elektrinei, KHE lyginamasis svoris elektros energijos gamybos sistemoje nukrito iki 2 proc., o dabar siekia 4 proc.

Didžiausias jos gylis – 23,4 metro, tai atitinka maždaug aštuonių aukštų pastatą. Hidroelektrinėje veikia keturios turbinos, jos pagamina 20-30 proc. šalies elektros energijos, pagaminamos naudojant atsinaujinančius išteklius. Objektas dirba visą parą.

Video apie A. Brazausko hidroelektrinę galima pamatyti čia.

https://www.youtube.com/watch?v=ibvyRi9V6oI

Iki tilto uždarymo remontui, virš elektrinės nutiestu keliu kasdien vyko intensyvus automobilių ir traukinių eismas, dabar keliauti leidžiama tik traukiniams. Čia planuojama įrengti „Rail Baltica” europinę vėžę, kur vyks dviejų juostų geležinkelio eismas.

Sausringi metai įeis į istoriją

Šią įmonę valdančios bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ Gamybos departamento direktorius Darius Kucinas tikina, kad 2015-ieji buvo vieni sausiausių elektrinei, dėl to upėje nebuvo užtikrinamos normalios ekosistemų gyvavimo sąlygos bei smarkiai apribota elektrinės veikla. Kelis mėnesius Nemuno debitas ties Kaunu siekė apie 80 m3/s, panaši situacija buvo užfiksuota tik 1992 m., kai liepą užfiksuotas vos 53 m3/s rodiklis. Vandens prietakai taip katastrofiškai sumažėjus elektrinės hidroagregatai jau iš viso nebegali dirbti ir vanduo žemyn į Nemuną leidžiamas per pralaidas, kurios įprastai naudojamos nuleisti pavasarinių potvynių metu mariose susidarantį vandens perteklių.

Kauno hidroelektrinei planuojama suteikti A.Brazausko varda 04

Rugpjūtį vidutinis debitas siekė 84 m3/s. Minimali riba, leidžianti upėje žemiau Kauno HE vykdyti laivybą ir nekelianti grėsmės ekosistemai, yra 120 m3/s, tad elektrinei teko ilgą laiką dirbti minimalia galia ir praleisti visą atitekantį vandenį, siekiant išlaikyti ekologinę pusiausvyrą Nemune. Tada KHE elektros energijos gaminta šešis septynis kartus mažiau, negu galima.

Sausringi metai Kauno A. Brazausko hidroelektrinėje

Patys vandeningiausi buvo 1994 m., kai vidutinis metinis debitas siekė 333 m3/s. Vandeningiausias mėnuo – 1979 m. balandis, kai vidutinis Nemuno debitas siekė 1262 m3/s, o aukščiausias paros vidurkis – net 2055 m3/s.

Saugo miestą nuo potvynių

D. Kucinas pasakojo, jog kol nebuvo pastatyta hidroelektrinė, pavasarinis ledonešio procesas vyko Nemuno ir Neries santakoje, tad miesto centro bei kitų žemiau esančių rajonų namų, įstaigų rūsiai, pirmieji aukštai būdavo užliejami vandeniu.

„Kauno A. Brazausko hidroelektrinei veikiant kintamu galingumu – vienu, dviem ar visais keturiais hidroagregatais, ledas, esantis žemiau elektrinės iki vakarinio Kauno apvažiavimo, būna sulaužytas ir nuplaukia žemyn upe. Tai saugo miestą nuo ekstremalių situacijų”, – teigė D. Kucinas.

Taip pat Kauno A. Brazausko hidroelektrinė pavasarinio potvynio metu Nemuno vandenį gali kaupti Kauno mariose ir  hidroagregatais reguliuoti Nemuno vandens debitą žemupyje.

Kauno hidroelektrinei planuojama suteikti A.Brazausko varda 05

Jei nebūtų šios elektrinės, pasak D. Kucino, Kaunas nebūtų saugus potvynių metu, neturėtų pietinio transporto apvažiavimo ir rekreacinės zonos – Kauno marių. Šalis taip pat negautų pajamų iš geležinkeliu pervežamų krovinių tranzito.

Įvertino riziką

Nors hidroelektrinės specialistai tikina, kad šis objektas yra saugus ir jame laikomasi griežtų saugumo reikalavimų, visgi, negalima atmesti tikimybės, kad Kauno hidroelektrinė, karinės situacijos atveju, galėtų tapti susidomėjimo objektu, o tai, pasak mokslininkų, atsilieptų visam miestui ir net aplinkiniams rajonams.

Ant A. Brazausko hidroelektrinės nukrito krovinys

„Kauno A. Brazausko hidroelektirnės eksploatacija nekelia grėsmės gyventojams. Ji suprojektuota, pastatyta ir veikia pagal tarptautinius tokių objektų standartus. Be to, elektrinė saugoma kaip šalies strateginės reikšmės objektas”, – nuramino D. Kucinas ir informavo, kad projektuojant elektrinę buvo įvertintos galimos rizikos dėl potvynių grėsmių. 2002–2004 m. specialistų iš Švedijos kompanija „Swedpower” atliko studiją ir nustatė, kad projektiniai rizikų skaičiavimai yra teisingi, o statinių būklė gera.

D. Kucinas informavo, kad iškilus ekstremalioms situacijoms, būtų veikiama pagal paruoštą veiksmų planą, koordinuojant veiksmus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistais bei Kauno miesto savivaldybe.

Modeliavo katastrofos galimybę

Kas atsitiktų, jei Kauno HE galimai atsitiktų nelaimė? Šį klausimą uždavėme KTU mokslininkui Titui Ždankui. Jis pasidalino įžvalgomis iš 1969 m. Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) mokslininkų sukurto Kauno katastrofinio užtvindymo modelio. Tuomet buvo imituota, kaip vienu ypu sugriaunama užtvanka, numatytas bangos aukštis ir sklidimos Nemuno vaga link Kauno centro bei žemyn upe. Nors tyrimas atliktas prieš daugybę metų, mokslininko teigimu, rezultatai galioja ir šiandienai.

Kauno hidroelektrinei planuojama suteikti A.Brazausko varda 02

Pasak mokslininko, ekstremaliausias galimas variantas, kad visa vandens masė (Kauno marios užima 63 kv. km plotą) nuo hidroelektrinės pradeda tekėti Nemuno vaga, vanduo nuo griovimo momento iki Laisvės alėjos atkeliautų per maždaug 12-15 minučių. Panemunė, Šančiai nukentėtų labiau, nes yra netoliese.

Mokslininkas teigia, kad vanduo nusektų greitai, sutekėtų į vagą, banga nueitų į Jurbarką ir dar toliau, bet nebūtų pavojinga, nes Nemuno slėnyje nedaug gyvenviečių: Seredžius, Vilkija, esanti aukščiau. Pašnekovo teigimu, šis įvykis tolesniems regionams būtų kaip įprastas didelis pavasario potvynis.

Bangos aukštis prie pat KHE iš pradžių būtų 21 metro ir judėtų 15 m/sek. Nepraėjus dviems minutėms, vanduo užplūstų Petrašiūnus, dar už 9 min. jau keliautų per Panemunę, numanoma 14 m aukščio banga. Spėjama, kad Panemunę ir Šančius jungiančio tilto – nebeliktų, nes virš jo banga būtų pakilusi 4 metrus. Nepraėjus pusvalandžiui, vanduo pasiektų Šančius, vėliau Centrą, Senamiestį, Vilijampolę, Lampėdžius.

Pasak T. Ždankaus, Laisvės alėjoje banga siektų virš dešimt metrų, slenkanti dideliu greičiu, ji nušluotų mažus namus, medinius pastatus mieste, užsemtų rūsius centre. Banga palaipsniui silpnėtų, Vilijampolėje siektų tik keletą metrų. Dalis vandens nutekėtų į Neries upės vagą. Vanduo pasiektų 26 kv. m teritoriją, stipriai užtvindyta būtų 8-9 km teritorija. Banga nuslūgtų per 19 valandų.

Suveikus signalizacijos sistemoms bei gavus pranešimus per radiją, žmonės iš Laisvės alėjos turėtų keliauti į Žaliakalnį, pasak mokslininko, per 15 min. jie nubėgtų porą šimtų metrų, tad didelė dalis išsigelbėtų.

Visgi, KTU mokslininkas nuramina: „Elektrinė labai gerai pastatyta, gerai apsaugota, tikimybė, kad sugriūtų užtvanka ar elektrinė labai maža”, – pažymėjo T. Ždankus.

A. Brazausko hidroelektrinė

Kaip gelbėtis civiliams

Kauno savivaldybės Miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus informavo, kad labai didelis potvynis yra įtrauktas į savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kurį galima rasti čia.

Jį pravartu peržvelgti kiekvienam gyventojui.

Yra aprašyti galimi pavojai, kurių rizikos dydis didelis. Plane taip pat kalbama ir apie konkrečias įmones, kuriose gali kilti ekstremali situacija  bei atskiras skyrius skiriamas ir A. Brazausko hidroelektrinei: „Žmonių evakavimas  sugriuvus Kauno hidroelektrinės užtvankai ir įvykus katastrofiniam užtvindymui“. Pasak pašnekovo, vadovaujantis Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos ir Branduoliniu įrenginiu saugos laboratorijų atlikta Kauno hidroelektrinės ekstremalių situacijų rizikos analize, didžiausias galimas nelaimingas įvykis, kurį gali sukelti Kauno hidroelektrinė, yra žemės užtvankos griuvimas potvynio metu, geležinkelio avarija ar diversijos atvejis. Visa katastrofinio užtvindymo zona gelbėjimo darbams organizuoti ir gyventojams evakuoti yra suskirstyta į 9 gelbėjimo darbų ruožus.

„Gyventojų evakavimas vyktų pagal numatytą planą, pasitelkus savivaldybės atsakingas tarnybas, seniūnijas, aprūpinant transportu, be abejo, aktyviai dalyvautų Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, policija, ir kariškiai.  Gyventojų įspėjimui dėl ekstremalios situacijos visų pirma būtų jungiamos perspėjimo sirenos ( šiuo metu mieste veikia 75 sirenos) ir būtų nedelsiant perduodamas  pranešimas į gyventojų mobiliuosius telefonus, naudojant naująją gyventojų perspėjimo informacinę sistemą (GPIS)”, – aiškino G. Jankus.

Specialistas sakė, kad visus veiksmus koordinuotų savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, o savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras vykdytų priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuotų ir koordinuotų įvykio likvidavimą.

Kariškiai Kauno hidroelektrinėje

Veiks dar pusę amžiaus

Kaip informavo Kauno A. Brazausko hidroelektrinės atstovai, numatyta, kad elektrinė dirbs dar bent 50 metų. 

Pasak atstovų, Kauno hidroelektrinė 2006–2010 m. buvo modernizuota ir atitinka ES techninius standartus, taip pat yra ypač saugi aplinkos apsaugos požiūriu. Elektrinę saugoti įrengtos stebėjimo sistemos, saugumą taip pat užtikrina Viešojo saugumo tarnyba.

2010-aisiais KHE buvo modernizuota didinant energijos tiekimo patikimumą, saugumą ir efektyvumą. Po rekonstrukcijos hidroelektrinės veikimo efektyvumas padidėjo 4 proc., o patikimumas – net tris kartus. Buvo 25 metams pratęstas jos eksploatavimo laikas, ekologiška, aplinkai „draugiška“ alyva. Nauja hidroturbinų konstrukcija užtikrina saugią eksploataciją (alyva nepatenka į Nemuną). Sumontuota šiukšlių sulaikymo įranga leidžia surinkti visas atplaukiančias Nemunu šiukšles ir jas utilizuoti.

D. Kucinas pažymėjo, kad hidroelektrinės gaminama energija sertifikuota ir rinkoje ja prekiaujama su „Žalios lietuviškos energijos“ prekės ženklu. Šią elektros energiją įsigyja verslo įmonės ir buitiniai vartotojai.

D. Kucinas pastebėjo, kad Europoje tokios hidroelektrinės irgi naudojamos, prieš kelerius metus Vienos miesto centre buvo pastatyta galinga hidroelektrinė. „Hidroelektrinės dažniausiai statomos besivystančiuose regionuose, pavyzdžiui, Kinijoje statoma daug ir didelės galios elektrinių”, – pažymėjo D. Kucinas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA