Jei į pažįstamą infekciją imuninė sistema sureaguoja per 3-5 dienas, ieškodama būdo pasipriešinti naujam pavojui ji užtrunka keturgubai ilgiau. Be to, pagyvenusių žmonių imuninis atsakas dažnai būna išsiderinęs ir nekontroliuojamas. Taip teigia Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga, kurio nuomone, susidurti su koronavirusu anksčiau ar vėliau teks daugumai Lietuvos gyventojų.
Kaip imunitetas kovoja su užkratais?
Biomedicinos mokslų daktaras „Delfi“ paaiškino, kaip imuninė sistema kovoja su ligos sukėlėjais ir kuo jos atsakas į pakartotinę infekciją skiriasi nuo gynybos organizmą puolant naujam virusui.
„Patogenų eliminavimo funkciją atlieka specifinio imuninio atsako komponentai. Kai infekcija į organizmą patenka nebe pirmą kartą, pavyzdžiui, sezoninio gripo formų, atsakas aktyvuojasi kur kas greičiau – per 3-5 dienas.
Kuomet organizmas susiduria su konkrečia grėsme pirmą sykį, visavertis imuninis atsakas dažniausiai susiformuoja per dvi ar tris savaites, kai atsiranda specifiniai limfocitai ir antikūniai, skirti konkrečiam patogenui. Todėl naujos grėsmės, kurių imuninė sistema dar nėra mačiusi, pavojingiausios. Jeigu patogenas yra labai agresyvus ir greitai vykdo destruktyvią veiklą organizme, tuomet sunki ligos eiga gali pasireikšti anksčiau nei atsakas“, – sakė M. Strioga.
Pasaulį į pandemijos sumaištį nubloškęs COVID-19 virusas pavojingiausias vyresniems žmonėms: jie labiau pažeidžiami, serga sunkiau ir dažniau nuo ligos miršta.
Anot M. Striogos, amžius lemia tam tikrus imuninės sistemos ypatumus.
„Žmonės per gyvenimą susiduria su įvairiomis lėtinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, citomegalo, Epštein-Bar virusu, pūsleline. Tai – virusai, kurie nuolat gyvena mūsų organizme ir iš pažiūros nėra kenksmingi.
O nekenksmingi jie dėl to, kad imuninė sistema šiuos lėtinių infekcijų sukėlėjus nuolat kontroliuoja, tam panaudodama daug resursų, kaupdama atitinkamus komponentus. Tai vadinama imunosenėjimu, kadangi šie komponentai užima imuninės sistemos erdvę, trukdydami susidaryti kitiems, reikalingiems kovai su naujomis grėsmėmis.
Be to, jei žmonės serga lėtinėmis ligomis, į jas imuninė sistema taip pat reaguoja. Tuomet ji bando save sureguliuoti ir įsijungia imuninį atsaką slopinantys veiksniai. Kita vertus, bėgant metams imuninė sistema mokosi nereaguoti į veiksnius, kurie iš esmės organizmui nėra kenksmingi, pavyzdžiui, žiedadulkes. Dėl to kvėpavimo takų epitelyje atsiranda imuninį atsaką slopinančių komponentų.
Dėl šių priežasčių atsiradus naujam patogenui vyresnio žmogaus imuninei sistemai sunkiau „užsivesti“, nes savireguliavimo komponentai kurį laiką tai padaryti trukdo. Atsakas aktyvuojasi pavėluotai, ir tuomet bandydamas pasivyti, ką praleido, vystosi pernelyg stiprus, nekontroliuojamas. Dėl to kyla pneumonijos, sunkių komplikacijų, sepsio rizika“, – dėstė mokslininkas.
Iš kitos pusės, didelio darbo „stažo“ neturinti vaikų imuninė sistema kur kas sėkmingiau gali susidoroti su ligų sukėlėjais, įskaitant ir koronavirusą.
„Dėl to, kad nėra imunosenėjimo efekto, vaikų organizme beveik visi komponentai pasiruošę sutikti naujas grėsmes. Vaikų imuninės sistemos komponentų repertuaras yra kur kas platesnis, nėra sutrikę imuninės sistemos reakcijos savireguliavimo mechanizmai“, – aiškino M. Strioga.
Vaistus sukurti nebus paprasta
Naujausių tyrimų rezultatai papildo atsakymą, kodėl vaikai ir jaunimas serga lengvesne koronaviruso forma nei jų tėvai ar seneliai.
„Tai susiję su receptoriumi, per kurį virusas patenka į ląsteles. Preliminarūs duomenys rodo, kad vaikų organizme tų receptorių kur kas daugiau yra viršutiniuose kvėpavimo takuose, o vyresnių žmonių – apatiniuose. Tai gali paaiškinti, kodėl vyresniesiems virusas dažniau sukelia infekciją plaučiuose, o jaunesniųjų atveju būna sulaikomas viršutiniuose kvėpavimo takuose“, – pažymėjo onkoimunologas, pridūręs, jog koronavirusas žmogaus organizme, naujausiais duomenimis, gali išlikti iki 37 parų.
Jo žodžiais, sukurti vaistus nuo COVID-19 nebus paprasta, mat šis puola klastingai.
„Atrodytų, užtenka blokuoti tą vieną receptorių, ir virusas nebepateks į ląsteles. Pasirodo, ne taip paprasta. Šio receptoriaus katalizuojama reakcija gamina medžiagą, kuri pasižymi priešuždegiminiu ir imuninį atsaką kontroliuojančiu poveikiu, be to, skatina plaučių kraujotaką. Tad šie receptoriai yra reikalingi normaliai organo veiklai. O kai virusas prisijungia prie receptoriaus, pastarasis būna nuimamas nuo ląstelės paviršiaus, ir jo katalizuojama reakcija nebevyksta. Taigi, išeina toks užburtas ratas.
Todėl kol kas daugiausiai tikimasi iš priešvirusinį poveikį turinčių vaistų, kurie stabdytų viruso dauginimąsi. O labiausiai norėtume tikėtis vakcinos. Visų skiepų priešininkų liūdesiui, tai – vienintelis būdas, kuris gali mus patikimai apsaugoti, pagrindinis ginklas“, – įsitikinęs M. Strioga.
Tiesa, yra dar vienas ginklas – automatinis ir neužsikertantis.
Jeigu virusas toliau nemutuos, bėgant laikui žmonių organizmai prisitaikys atremti infekcijos atakas. Mokslininko nuomone, persirgti teks didžiajai daliai populiacijos, o tuomet COVID-19 prisijungs prie savo pusbrolių, apibūdinamų sezoninio gripo kategorija.
„Dabartiniai tyrimai, ekspertų nuomonės byloja, kad greičiausiai šis virusas taps vienu iš mūsų palydovų, tik jo grėsmė ilgainiui turėtų mažėti. Panašu, kad dabar 80-90 proc. užsikrėtusiųjų serga besimptome arba labai lengva ligos forma, susikurdami imuninį atsaką. Vadinasi, vystosi kolektyvinis visuomenės imunitetas.
Vėliau, kai persirgusių ir pasveikusių žmonių dalis populiacijoje augs, infekcijos agresyvumas slops, nes įgavę atsparumą žmonės nebetaps platintojais. Bėgant laikui viruso apimtis ir grėsmingumas silpnės, net jei jis pats ir išliks sezoninis mūsų palydovas“, – prognozavo pašnekovas.
Vis dėlto tolesnės ateities perspektyva šiuo metu ne ką tepaguos kitą dalį žmonijos, kuriai COVID-19 sukelia sunkesnių ligos komplikacijų.
Česnakas nepadės
Ar galima kokiais nors būdais padėti savo imuninei sistemai susidoroti su šiuo iššūkiu?
M. Striogos teigimu, imuninės sistemos savybes daugiausiai lemia genai, jos „sustiprinti“ liaudiškomis priemonėmis nepavyks, svarbu tik išvengti žalingų veiksnių.
„Citrinos, česnakai – na, jie tik nepakenks. Apskritai frazė „gerinti imunitetą“ mano ausiai yra labai nemaloni. Deja, iš tikrųjų yra taip: imuniteto būklė būna tokia, kokia susikaupė per visą gyvenimą. Į tai reikia investuoti nuolat, o ne per pandemiją.
Neurologo juk nepaprašysi per kelias dienas pagerinti atmintį, kardiologo – širdį. Taip pat ir dėl imuninio atsako. Nėra stebuklingų priemonių – tik sveika, subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, lėtinio streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas. Tai palaikys darnią visų organų sistemų veiklą, įskaitant ir imuninę sistemą“, – pabrėžė M. Strioga.
