Kuo gyvena jaunoji pasaulio lietuvių karta? Kas skatina ją grįžti į Lietuvą? Apie tai kalbame su Danijoje studijavusia ir į Kauną dirbti grįžusia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos nare Indre Aleksandravičiūte.
Su kokiais iššūkiais susiduria jaunoji pasaulio lietuvių karta?
Šiais laikais Pasaulio lietuvių jaunimas telkiasi dėl kiek kitokių priežasčių, nei, pavyzdžiui, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsikūrimo metais – 1972-aisiais. Lietuva yra nepriklausoma ir laisva, tad buriant bendruomenes ieškoma naujų tikslų ir siekiamybių. Jauni žmonės dabar itin greitai juda: keičiasi šalys, miestai. Nėra sunku išvykti ir keisti gyvenamąją vietą, nebūtinai dėl ekonominių ar bendrojo gėrio problemų – jaunimas išvyksta į kitas šalis patirti naujų kultūrų, rasti įdomių patirčių.
Vienas iš iššūkių galėtų būti Lietuvoje gyvenančiųjų požiūris, kad jaunas žmogus tarsi „pabėga“ iš Lietuvos. Gaila, kad šis „nesusikalbėjimas“ vis dar gyvuoja ir neretai įskaudina jauną žmogų, skleidžiantį žinią apie Lietuvą už jos fizinių ribų.
Šiuo metu itin suintensyvėjo jaunimo noras savo patirtį, žinias, pagalbą parvežti į Lietuvą. Anksčiau pagrindas buvo Lietuvos laisvė, o dabar – Lietuvos gerovė. Gausėja renginių, kurie populiarina lietuvišką kultūrą, verslus užsienio šalyse. Jaunieji pasaulio lietuviai stengiasi burtis, kurti kartu. Tai žavi.
Kokia pasaulio lietuvių jaunimo veikla vystoma Danijoje?
Danijoje gyvenau kelerius metus ir nuo pat pradžių įsitraukiau į Danijos lietuvių jaunimo sąjungą „LYS in Denmark“ („Lithuanian Youth Society in Denmark“). Ši jaunimo bendruomenė telkia visą Danijoje studijuojantį ir gyvenantį lietuvių jaunimą bei suteikia pagalbą atvykus į šalį, organizuoja kultūrinius renginius: koncertus, diskusijas, o kartą per metus rengia „Lietuvių Dienas“. Šis renginys sutraukia lietuvius iš visos Danijos ir skleidžia lietuvišką kultūrą, nagrinėja identiteto, bendruomeniškumo ir kitas aktualias temas.
Bendruomenė yra itin pilietiška – kiekvienų rinkimų įkarštyje kviečia Danijos lietuvius balsuoti. Ši patirtis, žmonės, ryšiai yra beprotiškai naudingas dalykas jaunam žmogui. Galima pasidžiaugti, kad mus visus jungia Lietuva. Gyvendama svetur aš sukaupiau daug patirties ir radau gerų draugų.
Ar užsienyje svarbu išsaugoti lietuvio tapatybę?
Tapatybė yra klausimas, kurį nagrinėti stengiamasi jau daugybę metų. Ar ji kintanti? Ar esi lietuvis, jei neteko gyventi Lietuvoje? Šiuos ir panašius klausimus užduoda tiek aplinkiniai, tiek sau kelia patys jaunieji pasaulio lietuviai. Nėra „daugiau“ ar „mažiau“ lietuvių. Mano nuomone, atsakymą kiekvienas turėtų surasti sau tinkantį.
Jaunoji karta sparčiai žengia į priekį – užaugę laisvėje, šie žmonės vis labiau keičia pasaulį – nuo kultūros iki politikos, tačiau išvykus tikrai pajunti, kad nesvarbu kur begyventum, esi lietuvis. Siekdamas progreso, jaunimas nesilaiko sustabarėjusių praeities nuostatų. Diskusijos, konferencijos ir jų temos pasaulio lietuvių jaunimo renginiuose būna vis aktualesnės, o „akiplėšiškas“ užsispyrimas neretai atneša teigiamų rezultatų.
Ar pasaulio lietuviai jaučiasi laukiami Lietuvoje?
Lietuvoje yra daugybė iniciatyvų – „Work in Lithuania“, „Kurk Lietuvai“ ir kitos, kurios suteikia galimybę pasaulio lietuviui jaustis laukiamam. Neseniai vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo tik įrodo, kad jau esame pasiruošę kalbėti platesnėmis temomis ir Lietuva deda daugybę pastangų, siekiant išlaikyti ryšį su lietuvių visame pasaulyje tinklu. Einame gera kryptimi.
Kas Jus paskatino grįžti į Kauną?
Kaunas – mano gimtasis miestas, jis man yra labai artimas ir mielas. Jau po pusmečio Danijoje Kauną pamačiau kitomis akimis – kiek daug mes turime ir kiek daug aš nemačiau prieš tai. Kaunas auga ir žengia į naują, šiuolaikišką etapą. Aš itin džiaugiuosi Kauno miesto bei Kauno rajono progresu.
Iš pradžių čia grįžau tik atlikti praktiką projekte „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“. Pabaigusi studijas supratau, kad praktika ir čia praleistas laikas yra laimingiausias mano iki šiol turėtas etapas, tad grįžau dirbti šiame projekte ir Kaunui. Esu labai dėkinga „Kaunas 2022“ už suteiktas galimybes kurti savo miestą. Norėčiau, kad daugiau pasaulio lietuvių čia grįžtų ar atvyktų „iš naujo“.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: laikinosios sostinės atminties metai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
