Daugelis architektų, architektūros lauko dalyvių ar tiesiog suinteresuotų miestiečių Kauną vadina Lietuvos architektūros sostine dėl čia verdančių karštų diskusijų įvairiais probleminiais ir principiniais klausimais dėl architektūrinių įvykių. Todėl toks, nors ir neoficialus miesto statusas, padiktavo Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC.lt) komandai tikslą – kurti architektūrinius maršrutus, atspindinčius vietos charakterį, išskiriant įvairių laikotarpių architektūrinės minties būdingumus ir išskirtinumus, pabrėžiant privalumus ir nevengiant kritiško žvilgsnio.
Šiuo metu yra sukurti du maršrutai Kauno miestui, taip pat vienas Druskininkams. Kaune AUTC.lt komanda kviečia susipažinti su tarpukario architektūros palikimu, atspindinčiu modernėjančios stilistinės minties raidą, ir ją atskleidžiant ne tik per reprezentacinius ir gerai pažįstamus objektus [kaip antai „Pieno centro“ pastatas], bet taip pat įtraukiant mažiau žinomą ar eskaluojamą, tačiau itin savitą gyvenamąją architektūrą. Ne paslaptis, kad Kauno tarpukario architektūra yra pats ryškiausias ir kokybiškiausias pėdsakas naujamiestyje ir Žaliakalnyje, tad ši virtuali ekskursija „Modernizmo atspindžiai laikinojoje Lietuvos sostinėje“ padės geriau pažinti ar iš naujo atrasti tai, kuo gyveno tarpukario Kaunas.
Kitas maršrutas – „Sovietinė Kauno naujamiesčio architektūra“. Sovietmetis dėl politinių, socialinių ir ideologinių aplinkybių yra atmestina epocha žmonių sąmonėje. Visgi, materialus palikimas turi būti tinkamai įvertintas, kad žinotume kaip su juo elgtis. AUTC.lt komantos parengtas maršrutas turėtų supažindinti su esamais svarbiais objektais, jų atsiradimo aplinkybėmis ir galimomis šio palikimo vertėmis.
AUTC.lt paregti maršrutai yra visiškai autonomiški, nereikalaujantys nustatytu metu susitikti nustatytoje vietoje. Ekskursantas čia nėra tik pasyvus stebėtojas: jis tampa ir gidu, ir architektūros istoriku. Taip pat parengti ir maršruto objektų aprašai bei žemėlapiai tėra įrankis suvokėjų vaizduotei praplėsti.
Architektūrinių maršrutų sudarymo projektą parėmė Lietuvos kultūros rėmimo fondas prie LR Kulūros ministerijos.
