Įvairiose Kauno vietose šiomis dienomis vyksta imituojančios „kas būtų jeigu būtų“ karinės pratybos. Jos primena prieš 23 metus buvusį įvykį, kuris šiek tiek primena nūdienos aktualijas.
Buvo gražus gegužės 7-osios pavakarys. Staiga per Kauną nubangavo garsus sprogimas. Prieš tai nebuvo jokių oro pavojaus signalų, ar kitų įspėjančiųjų signalų. Daugeliui kauniečių, ypač tiems kurie gyveno netoliese Savanorių prospekto bei S. Žukausko gatvių sankryžos tai įvarė šiokio tokio nerimo.
Kas atsitiko, klausė ne vienas išsigandęs? Tada dar nebuvo interneto, tad informaciją apie šį įvykį dėl saugumo žinojo tik nedaugelis.
Veikė slapta įmonė
Pasirodo nuogąstauti nebuvo didelių priežasčių. Tądien šioje vietoje buvo susprogdintas pirmas ir, beje, kol kas vienintelis 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto daugiaaukštis pastatas. Tai buvo sovietmečio laikų Kauno bakterinių preparatų įmonė apie kurios veiklą bei produkciją informacija buvo itin slapta.
To meto kariniam moksliniam kompleksui „Biopreparatai“ Lietuvoje priklausė penkios slaptos įmonės, viena iš jų būtent šita.
Atkūrus Lietuvoje laisvą spaudą net buvo pasklidusi informacija, kad šioje įmonėje buvo kuriamas slaptas bakteriologinis ginklas, galbūt net ir prieš keletą metų garsiai nuskambėjęs nervus paralyžiuojančių dujų tipas „Novičiok“. Deja, šio fakto tikrumo šiandien patvirtinti niekas negali. Dabar šioje susprogdinto pastato vietoje stovi prekybos centras „Rimi“.
Pirmas toks atvejis
Bet grįžkim prie tos 2001-ųjų gegužės įvykio. Po sprogimo per kelias sekundes ką tik stovėjęs daugiaaukštis pastatas paskendo dulkių debesyje ir lyg kortų namelis susmego ant žemės. Pagal griežtus saugos reikalavimus prieš tai teritorija dideliu atstumu buvo pažymėta stop juostomis, budėjo policijos pareigūnai, sustabdytas transporto eismas greta buvusiose gatvėse. Išsisklaidžius dulkėms, priėjus arčiau vietoje didžiulio pastato riogsojo plytų bei kitokių statybinių medžiagų laužas.
Tai buvo pirmas ir vienintelis pastatas mieste, kuris tokiu būdu buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tiesa, panašiu būdu panaudojant sprogmenis 2012 m. lapkričio 15 d. šios įmonės pastangomis buvo sugriautas Panemunės tiltas.
Tąkart pastato savininkai paskaičiavo, kad jį griauti „rankomis“ kainuotų nemažus pinigus tad kreipėsi pagalbos į bendrovę „Detonas“, kurios viena iš verslo sričių yra senų statinių sprogdinimas.
„Tada aš dar nedirbau, tačiau gerai žinau, kad šis užsakymas mums buvo istorinis“, – sakė įmonės direktorius Vaidas Zubavičius, papasakojęs dar kai kuriuos šio daugeliui mažai žinomus verslo niuansus.
Reikalauja kruopštaus pasiruošimo
Ar tiesa, kad griauti yra kur kas lengviau nei statyti?
„Gal kai kam pasirodys keistas šis klausimas, tačiau kai kuriais atvejais tikrai lengviau ir kas svarbiausia – greičiau“,- sakė įmonės vadovas.
Tam, kad nugriūtų daugiaaukštis pastatas, tereikia kelių minučių ir keleto, o kartais ir gerokai daugiau kilogramų sprogmenų. Tačiau sprogdinimo darbų profesionalai žino, kad kvapą gniaužianti sprogimo akimirka reikalauja daug žinių ir patirties.
Kaip ir statant pastatą, taip ir jį griaunant ruošiamas specialus projektas, kuris ilgai ir kruopščiai rengiamas – skaičiuojama, kiek reikės sprogstamosios medžiagos ir kaip ji turės būti išdėstyta pastate, kad griūdamas jis nesukeltų grėsmės šalia esantiems statiniams. Ir tai yra viena iš pagrindinių problemų norint atlikti tokius darbus.
Sprogdintojų specialistų komanda pirmiausia vyksta prie objekto, įvertina ar sąlygos leidžia atlikti šiuos darbus. Tada parengiami techniniai skaičiavimai, kiek reikia sprogmenų, kaip jie turi būti išdėstyti.
„Pats sprogdinimas tai tik ledkalnio viršūnė, iki jo reikia nueiti ilgą kelią kuris aplinkiniams nematomas“, – sakė V. Zubavičius.
Kuriamos naujos technologijos
Kauniečiai gerai atsimena kaip aukštas po aukšto Karaliaus Mindaugo prospekte buvo „kramtomas“ visiems iki gyvo kaulo įkyrėjęs garsusis viešbutis vaiduoklis „Respublika“. Tada pradžioje irgi buvo minčių jį nušluoti nuo žemės paviršiaus būtent sprogdinant.
Tačiau norint tai padaryti, turi būti įvertinti apsauginių zonų reikalavimai, o jie buvo neigiami. Dėl tų pačių saugos reikalavimų užstrigęs ir A. Mickevičiaus gatvėje stovinčio kito sovietmečio laikų palikimo viešbučio „Britanika“ likimas.
Šiuo metu jau sukurtos ir tobulinamos naujos technologijos kurios leis artimiausioje ateityje sprogdinti pastatus naudojant naujas, ne šiuo metu įprastas medžiagas kaip trotilas.
„Tada bus galima atlikti šiuos darbus nesukeliant pavojaus greta esantiems kitiems statiniams“, – sakė V.Zubavičius.
Šiek tiek įmonės istorijos
Kaune įsikūrusi įmonė „Detonas“ jau pusę šimtmečio atlieka sprogdinimo darbus taikiais tikslais. Anksčiau ji vadinosi kitaip. Bėgant laikui, pavadinimas keitėsi net keletą kartų, tačiau įmonės teikiamos paslaugos liko tos pačios – sprogdinimo būdu išpurenami Šiaurės Lietuvos karjeruose išgaunami dolomitas ir klintys, griaunami pastatai ir statiniai, ardomi betoniniai ir gelžbetoniniai pamatai, tiesiant kelius, nusodinami mineralinio grunto pylimai durpynuose, išlaisvinami nuo ledo sangrūdų tiltai, vykdomi sprogdinimo darbai seisminėje žvalgyboje.
Įmonės istorija prasidėjo 1959 metų sausį, kai Kaune buvo įkurta Gręžimo ir sprogdinimo darbų kontora.
Didėjant darbų apimtims, Gręžimo ir sprogdinimo darbų kontora smarkiai plėtėsi. 1961 metais ji tapo Gręžimo ir sprogdinimo darbų valdyba, o dar po trejų metų – Specializuota kelių statybos valdyba.
1995 metais reorganizavus įmonę, įsteigtas „Detonas“. Jis veiklą tęsia iki šiol.
