Seimas pradėjo svarstyti šiurkščiai Konstituciją pažeidusio parlamentaro Petro Gražulio apkaltą.
Kaip skelbta anksčiau, P. Gražuliui gresia netekti Seimo nario mandato, nes šis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską. Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad taip pasielgdamas P. Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.
P. Gražulis negailėjo kritikos KT
Pats P. Gražulis apkaltos iniciatyvą posėdžio metu vadino „politinės mirties nuosprendžiu“ ir kaltino jam nepalankų sprendimą priėmusius Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus nesivadovaujant teise ir sąžine.
„Norėjau nevykti į KT, bet smalsumo dėlei nuvykau. KT posėdžio metu pasakiau, kad aš žinau jūsų sprendimą, kad jūsų sprendimas aiškus – kad Gražulis daug šiurkščiau sulaužė Konstituciją negu prezidentas Rolandas Paksas“, – sakė P. Gražulis.
„Ir aš atsakiau (KT – ELTA) – jeigu jūs vadovautumėtės teise ir sąžine – jūs šios bylos nebūtumėte nagrinėję vien dėl to, kad teismo ekspertai, kurie nustatinėja faktines aplinkybes, jie nenustatė, kokius atlikau veiksmus“, – pridūrė jis.
Savo kalboje P. Gražulis graudindamasis prisiminė savo šeimos istoriją bei akcentavo religijos svarbą jo asmeniniame gyvenime.
Seimo narys savo kalbą baigė lotynišku šūkiu: „Vivos plango, mortuos voco“ (gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu – ELTA).
Parlamentaras prieš Seimo posėdį tikino savo noru mandato neatsisakysiantis, nepaisant to, jog tai sudarytų jam galimybę kandidatuoti artėjančiuose parlamento rinkimuose. Visgi, paklaustas apie savo planus posėdžio metu, politikas tiesiogiai į klausimą neatsakė.
Seimo narių nuomonės dėl apkaltos išsiskyrė
Parlamentarams frakcijos vardu kalbėdamas konservatorius Audrius Petrošius ragino palaikyti nutarimą dėl P. Gražulio mandato panaikinimo. Jis tikino, kad „Seimui atėjo laikas surimtėti“.
„Jūsų elgesys nuolat balansuoja ant raudonos linijos“, – į P. Gražulį kreipėsi A. Petrošius.
„Balsuodami prieš arba nedalyvaudami balsavime (…) pripažintume, kad negerbiame Konstitucinio Teismo sprendimo. (…) Tai būtų dar vienas smūgis Seimo prestižui“, – konstatavo jis.
Savo ruožtu konservatorių frakcijos narys Andrius Vyšniauskas posėdžio metu akcentavo, kad P. Gražulio apkaltos klausimas yra Seimo garbės ir orumu klausimas.
„Teismas pasakė savo poziciją, todėl mes, Seimas, jeigu gerbiame savo pačių kaip tautos atstovybės garbę ir orumą, turime atlaisvinti Seimo narį P. Gražulį nuo jo šiuo metu einamų pareigų“, – sakė A. Vyšniauskas.
Visgi, opozicija laikosi kitokios nuomonės. Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė konstatavo – valdantieji, inicijuodami apkaltą, nutarė ne tik švaistyti laiką, bet ir, anot jos, „daryti cirką iš P. Gražulio“.
„Cirku kaltindami visus, valdantieji pirmiausiai turėtų pasižiūrėti į save“, – dėstė A. Širinskienė.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas situaciją palygino su teatru. Parlamentaras priminė, kad apkaltos komisijai liudijęs Seimo narys Andrius Palionis, sėdintis šalimais P. Gražulio, tikino, kad šis nebalsavo už L. Jonauską.
„Kolega, šalia sėdėjęs, Palionis, labai gerai pasakė – „aš mačiau, kad Gražulis to nepadarė, nepaspaudė“. Tai mes už ką jį dabar baudžiame? Už tai, ko nepadarė“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Savo ruožtu specialiajai apkaltos komisijai pirmininkavęs konservatorius Linas Slušnys sukritikavo opoziciją už melagingus pasisakymus.
„Noriu pasakyti, kad pats Andrius Palionis prokuratūroje aiškiai pasakė, kad jis šio veiksmo nematė. Nesuprantu, kokiu būdu jis šitaip liudydamas specialiojoje komisijoje išvengė baudžiamojo nuostato. Apgailestauju, kad šį melą mes pateikiame kaip tam tikrą tiesą“, – reaguodamas į „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo pasisakymą kalbėjo L. Slušnys.
Pats A. Palionis atsakė, jog komisijos pirmininkas jo nesupažindino su filmuota medžiaga, kurioje matoma P. Gražulio nenustatyta veikla.
„Žiūrime labai gražų teatrą. Yra ne veltui toks posakis: „neik su velniu obuoliauti“. Ir įdomu, kas dabar eis su tuo velniu obuoliauti – su konservatoriais. Nes valdančiųjų – konservatorių, liberalų, „laisviečių“ – yra 72, o reikia 85. Tai kas nueis į slaptą balsavimą, (…) jis su tuo velniu obuoliauti ir nueina iš karto“, – pažymėjo jis.
Seimas sudarė balsų skaičiavimo komisiją
Seimas taip pat sudarė slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisiją. Į ją deleguotas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius, „valstietė“ Ligita Girskienė, liberalas Arminas Lydeka, Darbo partijos frakcijos narė Vaida Giraitytė-Juškevičienė, „laisvietis“ Marius Matijošaitis, konservatorius Valdas Rakutis, socialdemokratas Eugenijus Sabutis ir Mišrios Seimo narių grupės atstovė Beata Pietkiewicz.
P. Gražulis neteks mandato tik tuo atveju, jeigu už nutarimą balsuos ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių – tai yra 85 parlamentarai. Tokiu atveju politikas netektų teisės ir 10 metų kandidatuoti į Seimą.
Jei nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.
Seimo Statutas leidžia parlamentarui, kuriam taikoma apkalta, bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsisakyti Seimo nario mandato. Toks raštu pateiktas pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas Seime nutraukiamas.
Visgi, P. Gražulis prieš prasidedant posėdžiui patikino, kad mandato atsisakyti neketina.
ELTA primena, kad P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. 2022 m. kovą Vilniaus apygardos teismas P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Šių metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat atmetė politiko skundą, LAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti apkaltinamuosius žemesnių instancijų teismų sprendimus.
Jeigu žlugs pirmadienį planuojama apkalta, Seimas dėl P. Gražulio mandato panaikinimo turėtų spręsti antradienį.
