Nerašyta taisyklė įsėdus į automobilį: ar iš tiesų verta rizikuoti? – Kas vyksta Kaune

Nerašyta taisyklė įsėdus į automobilį: ar iš tiesų verta rizikuoti?

Miglė Kubiliūtė, Inga Stankevičiūtė 2022/09/12 12:52
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Saugos diržai – mažiausiai sąnaudų reikalaujanti ir didžiausią efektyvumą pasiekianti priemonė sužalojimams ir žūtims išvengti. Dažnai manoma, kad diržo segėti transporto priemonėje nebūtina arba jį užsisegti reikia tik priekinėse automobilio sėdynėse, o sėdint gale saugos diržai yra visai nesvarbūs. Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) atstovas Šarūnas Jankauskas laužo šį plačiai paplitusį mitą ir primena, kaip taisyklingai segėti saugos diržą.

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais juos privaloma užsisegti. Dažnai, tai vienintelis argumentas, kodėl saugos diržai yra naudojami, kartais diržą užsisegti priverčia vien tik žinojimas, kad už jo nesegėjimą gali grėsti bauda. Visgi, anot LAS atstovo, vadovautis tik šiais dviem faktoriais klaidinga.

Automobilių bandymai ne kartą įrodė kad, saugos diržai yra pagrindinė keleivių saugumo priemonė, o įrengtos oro pagalvės, elektroninės ar kt. yra tik papildomi saugos elementai. Vien saugos diržų naudojimas nelaimingo įvykio metu žūties ar sunkaus sužeidimo riziką gali sumažinti apie pusantro karto.

Yra kur tobulėti

Eismo įvykių tyrimuose dalyvaujantis specialistas Š. Jankauskas atkreipia dėmesį, kad saugos diržų klausimu vairuotojai ir keleiviai tampa vis sąmoningesni, tačiau pasitempti yra kur.

„Automobilio priekyje sėdintys asmenys jau turi įprotį segtis saugos diržus, tai kalbant statistiškai, būtų 10 asmenų iš 10. Tuo tarpu sėdintys automobilio gale, saugos diržus linkę segtis rečiau. Maždaug 1 asmuo iš 10 galvoja, kad automobilio gale saugos diržai nėra reikalingi. Tie diržų „nesegėtojai“ savo sprendimą argumentuoja tuo, kad sėdinčių gale policija nemato. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad policija ir baudos yra ne pasekmės, o tik išlaidos“, – teigė LAS atstovas.

Oro pagalvė prieš saugos diržą

Pagrindinis argumentas, pasak Š. Jankausko, kodėl reikia segėti saugos diržą – automobiliui verčiantis keleivis nėra išsviedžiamas iš transporto priemonės.

„Kuomet transporto priemonė lekia dideliu greičiu, atsitrenkus į kliūtį ar staiga pasukus, yra tikimybė verstis. Pirmo apsivertimo metu automobilyje esantys keleiviai yra prispaudžiami išcentrinės jėgos. Tuo metu saugos diržai tarsi nereikalingi, bet verčiantis antrą kartą, kūnai sviedžiami į kažkurią automobilio dalį, dar kartą automobiliui verčiantis kūnai yra išsviedžiami, ir galiausiai prispaudžiami ar kitaip sužalojami“, – pasakojo Š. Jankauskas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei automobilis važiuoja 70 km/val. greičiu ir atsitrenkia į kliūtį, oro pagalvė išsiskleidžia didesniu nei 230 km/val. greičiu, tačiau būtent saugos diržas asmenį sulaiko nuo stipraus smūgio į oro pagalvę.

„Įsivaizduokime, jeigu automobilis labai stipriai stabdo arba trenkiasi į kliūtį važiuojant apie 70 km/val. greičiu, priekinės oro pagalvės išauna apie 230 km/val. greičiu. Jeigu ties juosmeniu esame palikę diržo laisvumą, tai mes keliausime tiesiai į tą oro pagalvę ir trenksimės. Iš tiesų oro pagalvė nėra tokia minkšta, kaip skamba – nuo sužalojimų ji labai retai apsaugo, netgi daugiau jų padaro. Jeigu transporto priemonėje tinkamai segimas diržas, sėdynės pakankamai sureguliuotos, o greitis nėra labai didelis, saugos diržas padeda išvengti net minimalių sužalojimų“, – akcentavo LAS atstovas.

Kaip taisyklingai segėti saugos diržą?

„Pagrindiniai akcentai kuriuos dedame šviesdami visuomenę, tai nerašyta taisyklė: saugos diržų segėjimas privalomas, kitaip negali būti. Tuomet pereiname į kitą lygį, kalbame apie tinkamą diržų segėjimą“, – teigė Š. Jankauskas.

Anot jo, saugos diržas transporto priemonėje privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per dubenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

„Pirmas dalykas, ką reikia padaryti įsėdus į automobilį, tai tinkamai užsisegti saugos diržą. T. y., ties dubeniu diržas turi būti įtemptas, neturi būti laisvumo. Ypač žiemą, dėvint storesnius, pūstus rūbus, ties juosmeniu lieka didelis laisvumas. Pavyzdžiui, kuomet automobilis staigiai stabdo, apsiverčia ir pan., diržai užstringa, ties dubeniu ir krūtine lieka laisvumo, tuomet tikimybė susižeisti gerokai padidėja. Dėl to reikia įtempti ties dubeniu, o kita diržo dalis turi eiti per petį. Tokios yra dvi pagrindinės taisyklės“, – teigė saugos diržų ekspertas.

Sąmoningus vairuotojus ugdyti nuo darželio

Š. Jankauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad apie saugų eismą reikėtų mokyti nuo mažens. „Auksinės taisyklės išvengti nelaimių nėra. Reikėtų pradėti nuo darželio bei mokyklų vykdyti sąmoningų vairuotojų ugdymo procesą. Jei pradėsim šiandien, po 30 metų tikrai turėsime rezultatą“, – teigė LAS atstovas.

Jis pridūrė, kad KET reikia laikytis tikrai ne dėl to, jog nebaustų policija. „Dažnai suaugusieji neišsiduoda, kad nesegi saugos diržo. Tačiau yra vaikų tikslinė grupė, kurie noriai pasisako apie savo įpročius automobiliuose, jie papasakoja ir apie tėvus, kurie, pasak jų, ne visada užsisega saugos diržus“, – pasakojo LAS atstovas.

Š. Jankauskas dar kartą primena, kad saugos diržai būtini kiekvienam eismo dalyviui ir linki saugių kelionių. „Konkuravimas kelyje, žmonių nuovargis daro įtaką žmonių elgsenai. Saugos diržo prisisegimas tik pasekmės sumažinimas. Kiekvienas prisisegęs eismo dalyvis neša žinutę, kad yra sąmoningesnis ir pasirūpino bent jau savimi. Jeigu tu neužsisegi diržo ir net savimi nepasirūpini, tai kokia tikimybė, kad tavimi pasirūpins kiti?“ – retoriškai klausė LAS atstovas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA