Galimybių pasas sugrįš su trenksmu – gali reikėti daugybei veiklų ir net parduotuvėse – Kas vyksta Kaune

Galimybių pasas sugrįš su trenksmu – gali reikėti daugybei veiklų ir net parduotuvėse

delfi.lt / Ernestas Naprys 2021/08/03 12:44
Galimybių pasas
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Vyriausybės kantrybė nevakcinuotiems gyventojams baigiasi. Galimybių pasas gali tapti privalomu daugybėje prekybos ir paslaugų vietų, o už testus teks mokėti patiems, Vyriausybė dėl to apsispręs artimiausiu metu, laidoje „Delfi Tema“ kalba Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Kai kuriems neskiepytiems darbuotojams netrukus gali tekti ieškotis ir darbo.

A. Armonaitė pripažįsta, kad pandemijos rodikliai prastėja gana sparčiai ir Vyriausybė turės į tai reaguoti.

„Mano pagrindinis tikslas yra, jog mes neuždarytume ekonomikos, kad tos ūkinės veiklos, kurios veikia, jos visos galėtų pilnu tempu veikti. Kad neuždarytume švietimo, kad moksleiviai galėtų eiti į mokyklas. Na ir taip pat sveikatos apsauga, kad turėtų pakankamai vietos gydyti ne tik COVID-19, bet ir visus pacientus, kuriems reikia sveikatos paslaugų. Dabar, mūsų požiūriu, tai yra įmanoma, nes turime vakcinas, ir turime galimybių pasą, ir apskritai jau šiek tiek žinome, kaip veikia pandemija“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ji pabrėžė, kad Galimybių pasas (GP) užtikrins galimybę verslui veikti, o pasiskiepijusiems žmonės galės toliau gyventi be suvaržymų ar karantino apribojimų. GP, panašu, būtų pagrindinis įrankis kontroliuojant pandemijos plitimą. Galimybių pasas – tai elektroninis dokumentas, liudijantis apie asmens turimą imunitetą persirgus arba pasiskiepijus nuo koronaviruso, arba gavus neigiamą testą.

„Žmonės, kurie pasiskiepijo, jiems neturi būti taikomi jokie karantino ribojimai. Verslai, kurie veikia su Galimybių pasu, jiems neturi būti taikomi jokie ribojimai. Skatiname žmones skiepytis, kviečiame žmones skiepytis, skiepytis galėtų daugiau žmonių“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Kas lauktų neturinčiųjų Galimybių paso?

„Vyriausybė spręs artimiausiu metu. Vienas iš rodiklių, kuriuo remiamasi, tai yra užimtų lovų ligoninėse skaičius. Nenoriu anonsuoti sprendimų, kurie dar nėra priimti, bet žinoma, kad Galimybių pasas įsijungs tam tikrose ūkinėse veiklose, tam tikrose viešosiose paslaugose – daugybėje jų, tiesą sakant, jisai įsijungs“, – patikino ministrė.

Ji pabrėžė, kad jau 1,8 mln. gyventojų gali pasiimti Galimybių pasą, todėl ribojimai verslui nepasireikš stipriai.

„Mums nereikia kažkaip gąsdintis, jog čia yra kažkokia maža grupė žmonių, ne ne. Paklausos verslui bus. Gal tik atsiranda patikrinimų momentas, tai, suprantu, tam tikras apsunkinimas. Bet tai yra tūkstantį kartų geriau negu uždarymas ir karantinas“, – paaiškino A. Armonaitė.

Ji pabrėžė, kad įrankis jau pavasarį buvo išbandytas ir ištestuotas, dabar Vyriausybėje tereikia susitarti dėl naujo reguliavimo, o tam vienybės yra.

„Jeigu taip nutiktų, kad GP reikėtų prekyboje, tai ta prekyba, kuri veiks su GP, joje turėtų nebūti jokių ribojimų. Ta prasme ji turėtų veikti normaliai, netgi, tiesą sakant, manau, čia jau kaip ir mano nuomonė, tikiuosi, gal ir Vyriausybė pritars, kad pasiskiepiję žmonės net galėtų galbūt ir kaukių nedėvėti viduje ir turėti tą laisvę“, – pasakojo A. Armonaitė.

Be Galimybių paso, panašu, būtų galima lankytis tik mažose būtiniausių prekių parduotuvėse.

„Jeigu bus taip, kad tik tam tikros maisto parduotuvės dirbs be Galimybių paso, kalbame apie vaistus, maistą, gyvūnų prekes ir kitas vadinamąsias būtinąsias paslaugas, tai jų įsijungimas į Galimybių pasą būtų pagal dydį. Tačiau tai dar preliminarios diskusijos. Kada jau bus nuspręsta, tada jau bus galima kalbėti tiesiai“, – paaiškino A. Armonaitė.

Aušrinė Armonaitė / DELFI nuotr.

Ji patikino, kad šįsyk prieš įsigaliojant sprendimams bus duota laiko pasiruošti: verslui – pasirengti, o gyventojams – pasiskiepyti.

„Aš tikrai tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti daug didesnius skiepijomosi skaičius ir mus kuo mažiau to Galimybių paso reikės. Bet dar kartą žmonių, kurie pasiskiepijo, bausti karantinais nereikia ir GP tą užtikrina – verslas su GP turi veikti be jokių apribojimų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ji įspėjo, kad vasarą situacija dar neatrodo rimta, tačiau „užsikrėtimų skaitliukas jau sukasi labai labai greitai ir dėl to žmonėms reikia sakyti tiesą“.

„O tiesa yra tokia, kad mes turime jau nežinau kelintą rimtą pandemijos bangą“, – apibendrino A. Armonaitė.

Iki šiol Galimybių pasą buvo galima gauti ne tik persirgus ar pasiskiepijus, bet ir atlikus COVID-19 testą, kurį apmoka valstybė. Keisis ir tai.

„Dabar vakcinos yra prieinamos visiems, jau vakcinuojame ir prie Palangos tilto, ir „Akropoliuose“, ir visur. Vadinasi, jau valstybė neturėtų subsidijuoti testų tiems, kas renkasi sąmoningai nesiskiepyti, nors gali skiepytis. Tai GP gali būti be testo, kuris kompensuojamas, išskyrus tuos žmones, kurie dėl medicininių priežasčių negali pasiskiepyti“, – paaiškino A. Armonaitė ir pridūrė, kad geriau vieną kartą pasiskiepyti, nei „kas antrą dieną eiti krapštyti nosį“.

Neskiepytiems darbuotojams – neramūs laikai

Jau skelbta, kad Vyriausybė nagrinėja galimybę darbdaviams leisti nušalinti nesiskiepijančius darbuotojus, kurie savo darbo negali atlikti nuotoliniu būdu.

A. Armonaitė vylėsi, kad darbuotojai patys savanoriškai pasiskiepys, kadangi „niekas nenori ribojimų, ar policinių metodų“.

„Mes, žinoma, pirmiausia skatintume, kad įmonė viduje susitartų su darbuotojais. Ir jau šiandien yra įmonių, kurios į darbą kviečia ateiti žmones su Galimybių pasu – tai nėra kažkoks liepimas, bet tai yra jau tam tikra įmonės politika, tam tikras įmonės susitarimas viduje, kad taip dirbame, vieni kitų saugumu rūpinamės.

Tai aš irgi norėčiau, kad tos tokios savanorystės būtų kuo daugiau. Dabar dėl minėto reguliavimo – na taip, tai, matyt, irgi būtų sąžininga. Gal tik pridėčiau, kas svarbu – skamba labai radikaliai, kad čia galima nušalinti darbuotoją ir panašiai. Bet iš tiesų tai atvejai, jei jis negali savo pareigų atlikti nuotoliniu būdu“, – vertino A. Armonaitė.

Vakcina / DELFI nuotr.

Šiuo metu yra sudaryti darbuotojų specialybių sąrašai, kuomet testuotis prieš atvykstant į darbą privaloma kas 7-10 dienų. A. Armonaitė vertino, kad privalomas skiepijimas galėtų būti taikomas panašiu pagrindu, tačiau dėl to apsispręs Sveikatos apsaugos ministerija.

Ar privalomi testai išliktų nemokami?

„Tai atviras klausimas. Nes dar kartą – yra galimybė skiepytis. Ir tai, ką mes dabar kalbame, tai galbūt tas testavimas irgi būtų mokamas, nes yra galimybė pasiskiepyti. Tą reikėtų labai rimtai įsivertinti“, – aiškaus atsakymo dar neturėjo A. Armonaitė.

Ji padėkojo socialiai atsakingam verslui, kuris įvairiomis iniciatyvomis kviečia gyventojus ir darbuotojus skiepytis, pvz., Palangoje veikiančioms „Cepeliniškėms“.

Paramai rezervų yra, bet geriausia parama – leisti veikti

Verslas, jei būtų rimtesnių suvaržymų, ir toliau galėtų tikėtis Vyriausybės paramos, kuriai lėšų sutaupyta pirmąjį pusmetį buvusio karantino metu. Tačiau ministrė A. Armonaitė pabrėžė, kad ne visas verslas nukentėjo – dalis iš pandemijos išėjo laimėtojais, o labiausiai nukentėjo turizmas, viešbučiai, sporto klubai, kino teatrai ir pan.

„Dabar kalbant apie galimą naują pagalbos poreikį, pirmas dalykas, mes sieksime, kad šitie sektoriai dirbtų, ir jiems pagalbos nereikėtų, nes bet kokia subsidija ar paskola, kurių mes čia išdalinome už 180 mln. eurų praėjusio karantino metu, vis dėlto negali padėti taip, kaip laisvė veikti. Jie turi veikti ir tai yra geriausia pagalba, ir tai yra mūsų esminis tikslas. Jeigu jau taip nutiktų, tai taip, ministerija yra atsidėjusi pinigų, nes ne į visą sumą supretenduota karantino metu“, – teigė A. Armonaitė.

Galimybių pasas
Galimybių pasas / R. Tenio nuotr.

Telksis į inovacijas, investicijų pritraukimą ir startuolių auginimą

Paklausta apie tolesnius ministerijos prioritetus, A. Armonaitė įvardija Inovacijų reformą.

„Mes siekiame, kad kitų metų pradžioje, konsoliduojant įvairias biurokratines funkcijas, startuotų nauja inovacijų agentūra. Tai ne naujos biurokratijos steigimas, bet kaip tik, konsolidavimas ir lyderystės parodymas formuojant ir įgyvendinant inovacijų politiką. Čia mes turime ir tokius sektorius kaip biotechnologijos, gyvybės mokslai, kosmoso technologijos, kur Lietuva tikrai turi nemažai pasiekimų ir mes galime daugiau dar jų siekti“, – teigė A. Armonaitė.

Taip pat ministrė pabrėžė, kad Lietuva „privalo turėti daugiau nei vieną vienaragį“ (didesnės nei 1 mlrd. eurų vertės naują veiklą pradedančią kompaniją).

„Startuoliai yra puiku, bet tie startuoliai turi augti ir plėstis, ir tapti vienaragiais. Į tai visas pajėgas metame. Na ir dar vienas tikrai labai svarbus dalykas – tai yra investicijų pritraukimas. Startavo naujas laisvesnis reguliavimas – mažiau biurokratijos ir daugiau valstybės institucijų paramos stambiems investuotojams, nesvarbu, kur jie Lietuvoje investuoja. Štai SBA Klaipėdoje šiuo pagrindu jau stato labiausiai robotizuotą baldų gamyklą, Vilniuje jau bus naujų projektų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ministrė viliasi, kad ir reguliavimą pavyktų pagerinti taip, kad Lietuvoje nesikartotų „Sviesto sviestuoto“ pavyzdžiai, kai institucijos ne skatina iniciatyvą, bet su ja kovoja.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA