Kauniečiai atranda veiksmingą receptą gyvybėms saugoti: savalaikė ir prieinama pagalba

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Jei ne jūs, manęs čia nebūtų“. Tai žodžiai, kuriuos vis dažniau išgirsta psichologai, socialiniai darbuotojai bei kiti specialistai, suvieniję jėgas bendram tikslui – užbėgti už akių savižudybėms ir padėti suicidinių minčių prislėgtiems žmonėms. Šiai dienai Kaune pagalba pasiekiama kiekvienam, o jos mastai nuolat auga, todėl svarbu išdrįsti sunkią akimirką priimti tvirtą paramą iš šalies.

Kiekviena gyvybė verta būti išsaugota bet kokia kaina, nes visi esame sukurti gyventi. Tokiu devizu galima apibūdinti jau pusantrų metų vykstantį Kauno miesto savižudybių prevencijos modelį. Per tą laiką apčiuopiamai sumažėjo skaudžių atvejų, kuomet žmonės savo valia pasitraukė iš gyvenimo, tačiau išvien dirbantys įvairių sričių profesionalai tvirtina, kad net ir viena tragiška nelaimė yra per daug.

Kreiptis gali ir artimieji

Kauno mieste ir visoje šalyje užtikrinamas įvairiapusiškas palaikymas sunkumus patiriantiems žmonėms – nuo anonimiškai teikiamos pagalbos, kompetentingos atvejo vadybos iki psichologinių grupių skirtingo amžiaus asmenims bei savitarpio paramos nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Būtina nedelsti ir ryžtingai kreiptis pagalbos. Tai daryti gali ne tik kenčiantieji nuo psichologinių sunkumų, bet ir jų artimieji. Atvejo vadybininkai operatyviai reaguoja į pranešimus ir patys susisiekia bei pakviečia žmones pokalbiui, o kiekvienu individualiu atveju pagal poreikius organizuoja psichologinę pagalbą ir kitas paslaugas.

„Žmonės, su kuriais susisiekiame, būna maloniai nustebinti tokio netikėto dėmesio ir noriai atvyksta į konsultacijas“, – tvirtina Šilainių psichikos sveikatos centre (PSC) dirbanti atvejo vadybininkė Birutė Ramoškienė.

Pasak jos, kartais tai tebūna pavieniai susitikimai, o neretai ryšys su žmonėmis trunka ištisus metus ir tęsiasi dar ilgiau. Neseniai viena moteris, dėkodama specialistei už išsaugotą gyvybę, šypsodamasi pasiteiravo: „Kada švęsime pažinties metines? Jei ne tavo skambutis, manęs čia jau nebūtų.“

Kita garbaus amžiaus kaunietė pripažino nedrįsusi apie ją užklupusius sunkumus pasakoti artimiesiems, o su psichologe išsikalbėjo: „Tu man kaip vaikas, kuris pasirūpina, paskambina, pasiteirauja apie sveikatą. Tik vaikams aš niekada nesakau, kaip blogai jaučiuosi ir kad nenoriu gyventi. Vaikus tik nuliūdinčiau, o tu mano bėdas matai kitaip, kaip specialistas.“

Svarbiausia – pirmasis kontaktas

Psichologai ir atvejo vadybininkai, dalindamiesi savo sukaupta ilgamete patirtimi, pabrėžia, kad esminiu momentu paprastai tampa pirmasis kontaktas tarp specialisto ir žmogaus, turinčio suicidinių minčių.

Skirtingai nei daugelis pamanytų, profesionalai nepuola iškart siūlyti psichiatro konsultacijų ar kitų paslaugų. Čia kur kas svarbiau nuoširdus, draugiškas pokalbis, kiek galima atviresnis bendravimas ir iš to kylantis betarpiškas ryšys. Tik tuomet drauge galima spręsti, ko žmogui reikia ir ko nori jis pats, kad iš plataus spektro parinktos priemonės būtų maksimaliai efektyvios.

„Pirmiausia žmogus turi pasijusti nesąs vienišas, niekam nereikalingas. Turime sutelkti dėmesį į jo patiriamus to meto išgyvenimus. Tik taip sustiprinsime viltį, kad įmanoma atrasti išeitį iš tos būsenos, minčių bei ketinimų. Mūsų visų, esančių šalia, pagrindinė užduotis – motyvuoti žmones kreiptis pagalbos arba patiems drąsiau prie to prisidėti“, – pataria Centro PSC atvejo vadybininkė Milda Danieliūtė.

Pašnekovė siūlo prisiminti, kad rūpinimasis savo psichinės sveikatos būkle yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir lankymasis pas gydytojus peršalus ar susirgus kitomis vidaus ligomis. Todėl privalu puoselėti tiek fizinę, tiek ir emocinę savijautą.

Pirmosios žmonių reakcijos ir vėlesni atsiliepimai įrodo, kad šiandieninė metodika pasiteisina. Žinojimas, kad bet kada gali susisiekti su specialistu ir sulaukti emocinės paramos, daugeliui sugrąžina saugumo jausmą.

Pamiršo „ligonio“ sąvoką

„Užmegzti kontaktą padeda atjauta, nuoširdumas, noras padėti. Ko geriau nedaryti? Neapiberti patarimais ir nepulti įtikinėti, kad gyvenimas yra gražus. Nereikia iškart versti pozityviai mąstyti. Svarbu tiesiog būti su žmogumi, pripažinti jo vidinį skausmą, leisti jam išsikalbėti apie patiriamus sunkumus, pastebėti tikėjimo, vilties krislelius“, – pasakoja atvejo vadybininkė Viktorija Maslenikova.

Kas atsitiko, kad dialogas tarp žmogaus ir specialisto tampa veiksmingesnis, o kenčiantys nuo psichologinių sunkumų vis dažniau ieško tvirtos pagalbos rankos? Atvejo vadybininkai pastebi vieną ryškiausių šių laikų permainų – pasikeitusį požiūrį į žmogų ne kaip ligonį, o būtent kaip į žmogų, susidūrusį su sunkumais.

Dėl to atvejo vadybininkai kaskart taiko vis kitus metodus situacijoms suvaldyti. Kartais jų atliekamas darbas gerokai išsiplečia už įprastų funkcijų ribų. Be psichologinės pagalbos, emocinės paramos ir tradicinių nukreipimų pas gydytojus, jie imasi padėti žmonėms darbo paieškose, rengiant gyvenimo aprašymus ar netgi ruošiantis pokalbiams su galimu darbdaviu.

Dažnai žmonės patys prašosi medikamentinio gydymo, nes tai esą reikalauja mažiausiai pastangų iš jų pačių. Tačiau ne vienerius metus šioje srityje dirbantys profesionalai neabejoja, kad tik skirtingų pagalbos būdų kompleksiškumas gali užtikrinti visapusišką paramą ir pozityvius jos rezultatus.

Savižudybių prevencijos modelį koordinuojanti Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Pranckevičiūtė pabrėžia, kad visa pagalba teikiama anonimiškai ir asmuo gali bet kada jos atsisakyti: „Kartais žmonės tiesiog išsisaugo kontaktus, kad bet kuriuo metu galėtų susisiekti su atvejo vadybininku, psichologu. Jie nori žinoti, jog visada sulauks patikimos pagalbos.“

Ne vien darbo dienomis

Specialiai parengti psichologai, socialiniai darbuotojai ir slaugytojai dirba visuose penkiuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose veikiančiuose Psichikos sveikatos centruose. Čia parama teikiama tiek pavieniams asmenims, tiek ir kas savaitę reguliariai rengiamose psichologinėse grupėse. Vienos jų skirtos vaikams ir jaunuoliams, kitos – suaugusiems.
Neatidėliotina individuali psichologinė pagalba anonimiškai teikiama ne vien darbo dienomis, bet ir per laisvadienius.

Iš gyvenimo pasitraukusių žmonių artimiesiems skirtus savitarpio paramos grupės užsiėmimus kas antrą savaitę rengia asociacijos „Artimiems“ psichologė.

Išsamią informaciją bei kontaktus apie pagalbą Kaune ir kituose šalies miestuose galima rasti Nacionalinėje savižudybių prevencijos platformoje internete adresu tuesi.lt.
Nuo 2017-ųjų rugsėjo, kai startavo Kauno miesto savižudybių prevencijos modelis, suskaičiuojama apie pusketvirto šimto žmonių, besikreipusių į atvejo vadybininkus. Vieniems suteiktos konsultacijos, kiti nukreipti būtinajai ar tęstinei pagalbai.

Per paskutinius pusantrų metų Kaune surengta daugiau kaip 550 grupių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo per pusantro šimto žmonių. Taip pat suskaičiuojama jau daugiau kaip 1500 įvykusių anoniminių psichologinių konsultacijų.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Petrašiūnų žiede keičiama eismo tvarka

Kauniečiams bus pristatomi šimtamečių ąžuolų išsaugojimo darbai

Pareigūnų vaizdo įraše - girto „Mercedes-Benz“ vairuotojo gaudynės po visą Kauną

Kaunietis įspėja mamas su mažais vaikais: Kleboniškio miške būkite atsargios

Kauno „Akropolyje“ keturias dienas karaliaus pulas

Kaunietis: ar mažylių kasose privaloma užleisti eilę ir tokiems?

Siekiama pratęsti korupcija įtariamo Kauno policininko suėmimo terminą

Žemaičių gatvėje užvirs asfaltavimo darbai

Kaune po atviru dangumi išsirikiuos įvairiaspalvių troleibusų ekspozicija

Alytuje degusi įmonė ne pirmą kartą aplinkosaugininkų akiratyje – buvo skirtos baudos