Šį kartą dar viena situacija, kai darbdavys pasielgia nesąžiningai. Pavyzdys, kai net atrodo draugiškai išeinant iš darbovietės, vis viena bandoma neišmokėti visų kompensacijų, kurios priklauso. Ar viskas jau prarasta, jei darbo santykiai nutraukti?Advokatė Raimonda Kazlauskienė komentuodama situaciją, patikins, kad ne. Net ir išėjus iš darbo, yra galimybė atgauti priklausančią kompensaciją. Viskas priklauso nuo aplinkybių:
Pakliuvau į nemalonią situaciją, ir kyla klausimas ką daryti? Daugiau kaip 20 metų dirbau vienoje didžiausių Akcinių bendrovių, kurios nenoriu įvardinti. Ši situacija prasidėjo, kai praėjusių metų pabaigoje minėtoje įmonėje buvo atlikta metinė inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad trūksta labai brangaus kabelio. Iš darbdavio negavau jokių pretenzijų, dėl padarytos žalos. Esu sulaukęs pensinio amžiaus, todėl nusprendžiau pasitraukti iš einamų pareigų ir džiaugtis užtarnautu poilsiu. Pateikiau darbdaviui prašymą, kad atleistų iš darbo pačiam prašant, darbdavys sutiko atleido mane pagal DK 127 str. 1d., išmokėjo man priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau darbdavys neįvykdė įmonėje galiojančios kolektyvinės sutarties nuostatos, kurioje nurodyta, kad darbuotojams, nutraukiantiems darbo sutartį darbuotojo pareiškimu sulaukus pensinio amžiaus išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai darbuotojo darbo stažas įmonėje yra didesnis kaip 20 metų. Klausimas paprastas ar dar galiu tikėtis atgauti man priklausančią išeitinę kompensaciją?
Situacija išties sudėtinga ir nemaloni, tačiau pasitelkiant į pagalbą teisininkus ją galima sklandžiai išspręsti. DK 295 str. 2d. numatyta, kai darbo santykiai yra nutrūkę, darbuotojas turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą. Atsižvelgiant, į Jūsų išvardintas aplinkybes, akivaizdu, kad darbdavys pažeidė imperatyvias DK nuostatas, pažeisdamas Jūsų teisę gauti kolektyvinėje sutartyje nurodytą išeitinę išmoką.
DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. DK 2 ir 35 str. įtvirtinti darbo teisės principai, taip pat į proporcingumo, kaip bendrosios teisės principas, neatskiriamas nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pasiremiant Kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama, tačiau individualiais atvejais sumažinama, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su pirmiau išvardytais principais.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu [email protected]
Pageidaujančius asmeninės konsultacijos ir teisinių paslaugų, prašome kreiptis tiesiogiai į advokatę telefonu 8 671 29151, arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA“, esančią I. Kanto 24-12, Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje : www.advocatera.lt.
