Kaip atkurtos valstybės šimtmečio koncerto scena Kaune virto asmenine atlikėjų užgaida

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Galima ilgai diskutuoti, kuris renginys vakar ar užvakar Kaune buvo svarbiausias ir esminis: vasario 15-osios koncertas „Žalgirio“ arenoje, eisena nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos ar 18-ka istorinių Kauno pastatų apšvietęs šimtmečio šviesų festivalis. O gal Ledo skulptūrų parkas prie Istorinės Prezidentūros ar susitikimas su miesto centre atgijusiomis žymiausiomis tarpukario Kauno asmenybėmis?

Ir tarp visos gausos galbūt tik keletas žmonių paminės šimtmečio šventės piku teoriškai turėjusį tapti momentą – tradicinį, daugelį metų Kaune vykstantį minėjimą prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Lietuvos valstybės laisvės simbolio – Laisvės statulos bei po jo vykusį legendinės „Hiperbolės“ dainas atlikusių muzikantų pasirodymą, nes panašu, kad būtent šioji dalis ir nepavyko Kaunui labiausiai.

Šimtai žmonių liko nusivylę

Vasario 16 d., penktadienį, 12.30 val. bažnyčiose visoje Lietuvoje galingai sugaudė varpai: 100 jų dūžių skelbė, kad šiuo laiku prieš šimtą metų buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. Šią žinią pasauliui ir susirinkusiems kauniečiams pranešė ir simbolinis Laisvės varpas Vytauto didžiojo karo muziejaus varpinėje.

Šimtai muziejaus prieigose susirinkusių žmonių – besišypsančių, pasipuošusių tautine atributika – būriavosi skvere ne po vieną, o ištisomis šeimomis ir draugų rateliais. Žmonės atėjo ne vien pramogos genami, ne eilinio šou pasižiūrėti – atėjo iš pagarbos valstybei, ten, kur, jų manymu, toji valstybė Kaune ir prasideda – prie Laisvės varpo, aukuro žuvusiems už Lietuvos laisvę, prie Nepriklausomybės Akto signatarų alėjos, prie Laisvės paminklo.

Ir aš ten buvau.

Esu buvusi ir kituose panašiuose dar didesnio masto renginiuose. Įgarsinimo, mano vertinimu, nebuvo (nes, jei girdi garsą tik esantieji prie scenos – tai ne įgarsinimas, žinoma, subjektyvia šio teksto autorės nuomone). Ir tokią kokybę Kaunui „padovanojo“ ne kas kitas, o kauniečių įkurta kompanija, tikrai ne naujokė šiame versle – „Combo“. Tad labai gaila, bet susirinkusieji negirdėjo nei Kauno mero, nei Krašto apsaugos viceministro (atkreipiu dėmesį, kad į Kauną tokia reikšminga proga teatsiųstas antro sąstato Vyriausybės pareigūnas, kas, beje, tik atspindi „Lietuva – tai Vilnius“ ir „atstumtos Lietuvos“ statusą visų, kurie nepatenka į sostinės teritoriją), nei šaliai priesaikas davusių karių žodžių, net nelabai supratome ir kokias, kas, kam tas priesaikas davė. Tiesa, išgirdome, kad istoriniu Laisvės varpu skambinti pakviestas Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, partizanas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Šaulių sąjungos garbės kuopos narys Stasys Dovydaitis.

Ir Laisvės varpo 100 dūžių išgirdome, ir tris salves – už atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, už Lietuvos kariuomenės kūrėjus, savanorius ir Lietuvos kariuomenę, už mūsų gimtąjį Kauną ir kauniečius, girdėjome.

Tiesioginės minėjimo transliacijos įrašą galite peržiūrėti čia.

Ir tada prasidėjo koncertas, o portalo „Kas vyksta Kaune“ kūrybinė komanda turėjo išjungti vaizdo ir garso transliaciją.

Portalo gyvos vaizdo transliacijos „Facebook“ paskyroje pasipylė ją žiūrėjusių žmonių klausimai, kodėl nutrauktas įrašas, kodėl jie negali stebėti koncerto. Deja, turėjome atsiprašyti ir informuoti žmones, kad koncerto atlikėjai išvakarėse uždraudė filmuoti bei transliuoti jų pasirodymą renginio „Iškilmingas minėjimas – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje“ metu.

Asmeninės ambicijos užgožė šventės dvasią

Prie Karo muziejaus vykusio minėjimo transliacijas portale „Kas vyksta Kaune“ jau peržiūrėjo daugiau kaip 30 000 vartotojų. Tikėtina, kad panašią auditoriją būtų pasiekęs ir legendinių „Hiperbolės“ dainų koncertas, atliktas atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio proga. Bet nepasiekė: senolio, kuriam tiesioginės transliacijos įjungimo instrukcijas prieš išbėgdamas į šventinę eiseną davė anūkas, jaunų šeimų, kurios dėl šalto oro liko sekti šventines naujienas namuose, gal ir tų 10 proc. portalo skaitytojų užsienyje, kurie, jausdami nostalgiją Kaunui, vis dar seka miesto naujienas ir svarbiausius renginius, ieško informacijos portale „Kas vyksta Kaune“.

Šio koncerto daugiau niekada nebepamatysite. Ir jo įrašo nėra ir niekada nebus. Nes asmeninės atlikėjų ambicijos tapo svarbesnės už šventę, už Kauną, už Lietuvą.

Vasario 16-osios išvakarėse, Rimanto Kišono vardu, gavę iš atlikėjų – I. Berino ir grupės „Huge Soul” narių E. Paškevičiaus, E. Kišono, M. Čerenkovo, K. Zubavičiaus ir J. Stankevičiaus redakcijos el. paštu (tiesa, net nepasirašytą) raštą, kreipėmės į miesto savivaldybę prašydami išsiaiškinti, ar miesto pinigais apmokėto koncerto atlikėjai turi teisę atsisakyti leisti filmuoti renginį. Pasirodo, tokią teisę jie turi. Ir ja pasinaudojo.

Dar daugiau, pasirodo, tokią teisę, kaip mums išaiškino Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) atstovai, turi ir šio koncerto organizatorius – „Medusa Concert“, kuris gali neleisti daryti įrašo arba paprašyti už tai pinigų. Dėkui Dievui, leido. Filmuoti ir fotografuoti renginius, kuriems iš miesto biudžeto, t. y. visų mūsų kišenių, atseikėta beveik 60 tūkst. eurų.

Leisti tai leido, bet štai atlikėjus pasikvietė tokius, kurie „neleido“. Tik įdomu, kodėl – dėl ambicijų, atlikėjų nesutarimų dėl autorystės, kurie ne pirmus metus žaižaruoja tarp „Hiperbolės“ narių, ar visgi baimės, jog pasirodymo kokybė šaltyje susirinkusiai miniai iš toli gal ir nesukels papildomų klausimų, o štai ekrane, iš arti nufilmuota, gali ir užkliūti labiau nusimanančiam šios srities specialistui, dar blogiau – kritiškai socialinių tinklų publikai.

Visuomenės teises kol kas taip pat gina įstatymas

Portalas „Kas vyksta Kaune“ Kaune atsirado ir pelnė žmonių simpatijas, nes visada rašėme ir rašysime tai, kas svarbiausia mūsų miesto žmonėms. Jei jiems žiemą norisi stebėti renginius ne šaltoje aikštėje, mes šalsime patys ir transliuosime gyvai, kadangi mums pirmoje vietoje – skaitytojas. Galbūt todėl pelnome jūsų simpatijas ir turime daugiau kaip 200 000 sėkėjų palaikymą socialiniame tinkle „Facebook“.

Todėl šį kartą norime kreiptis į miesto savivaldybę ir atkurtos valstybės šimtmečio proga drauge išsiaiškinti, kokioje Lietuvoje gyvename – praėjusio, ar šio amžiaus? Amžiaus, kuriame turime žodžio, garso ir vaizdo laisvę, amžiaus, kuriame žinios ir naujienos skleidžiamos dabar, o ne po dviejų dienų, kai praeis atlikėjų, organizatorių, savivaldybės cenzūrą, amžiaus, kuriame už miestiečių pinigus organizuoti renginiai ir priklauso tiems, kas už juos sumokėjo – visiems mums?

Ir jei kam nors norisi, kad Kaunas taptų jo asmeniniu kiemu, kuriame jis daro ką nori – tai mes atsisėsime į šio kiemo užtvorį ir vis tiek dirbsime savo darbą, žinoma, laikydamiesi įstatymų, kaip kad padarėme ir šį kartą netransliuodami kauniečiams svarbaus renginio.

Tik reiktų nepamiršti, kad žiniasklaidos teises informuoti, o visuomenės teises būti informuotai kol kas taip pat gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pagarbiai –

Portalo redaktorė, žurnalistė

Brigita Sabaliauskaitė

50 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kėdainiai neatsilieka nuo Kauno: su premjeru sutarė dėl stadiono rekonstrukcijos

Skaitytojos kelionė troleibusu apkarto: paprašiusi bilieto, buvo aprėkta

Apeliuoja į valdančiuosius: suskaičiuota, kiek Lietuvai kainuoja nelegalios cigaretės

Kaune duris atvėrė naujo tipo įstaiga priklausomiems asmenims

Aktualu daugeliui: nepasikeitus SIM kortelės, populiari paslauga nebeveiks

Rokiruotės „Žalgirio“gretose: suformuota vidurio puolėjų grandis

Šv. Jokūbo kelias siekia ir Kauną

Kauno centre esančioje gatvėje pristatytos unikalios durys

Pirmasis I. Strazdauskaitės nužudymo posėdis: kaltinamieji lenkiasi teisingumui

Pradedama Santakos parko rekonstrukcija: eiga priklausys nuo popiežiaus vizito