Nedaug kas žino, kad netoli Kauno esančiame Lapių miestelyje, atokiame parko kampelyje, stūkso XVII a. pradžios įtvirtintos rezidencijos griuvėsiai, žmonių populiariai vadinamos tiesiog pilimi. Remiantis archeologinių tyrimų ir istoriniais duomenimis sukurtas vaizdas, kaip galėjo atrodyti ši ant aukšto kalno šalia Neries stūksojusi, bokštais pasipuošusi pilis.
Įdomu palyginti
Mintis pabandyti atkurti pilies vaizdą kilo pėsčiųjų žygių organizatoriaus „Aplink Lietuvą“ vadovui Nerijui Budriui. „Dažnai šiose vietovėse rengiame pėsčiųjų žygius, aplankome ir Lapių pilies likučius. Tačiau žmonėms kur kas įdomiau, kai jie gali palyginti anksčiau buvusį vaizdą ir dabartinį. Vieno žygio dalyviai jau galėjo tai įvertinti, dabar tai galės padaryti ir liepos 6 d. mūsų organizuojamos kelionės autobusu dalyviai“, – sakė N. Budrys.
Kita priežastis – paskatinti diskusijas apie pilies griuvėsių tolesnį likimą, rašoma „Aplink Lietuvą“ pranešime žiniasklaidai.
„Tokio laikotarpio ir tokios apimties išlikusių originalių mūrų Lietuvoje tikrai nėra daug, todėl gaila, kad jie ir toliau lėtai ỹra po atviru dangumi. Galbūt pavyktų juos labiau apsaugoti, pritaikyti lankymui. Gal net būtų galima pagalvoti ir apie visišką ar dalinį pilies atkūrimą“, – svarstė istoriko išsilavinimą turintis pašnekovas.
Remtasi archeologinių tyrimų rezultatais
Pasak jo, sukurtas pilies vaizdas – interpretacija besiremianti tam tikrais faktais.
„Detalesniam tikrojo vaizdo atkūrimui reikėtų rimtų tyrimų, turėtų darbuotis atitinkami specialistai. Ir tai, tikriausiai būtų neįmanoma atkurti vaizdo tokio, koks jis buvo XVII a. Mes rėmėmės viešai prieinamais 1989 ir 1996 m. atliktų archeologinių tyrimų duomenimis. Tyrimų metu nustatyta neišlikusių apvalių bokštų ir tvoros buvimo vieta.
Pilies eksterjerą pavaizdavome remdamiesi panašaus pobūdžio ir laikotarpio Lietuvoje, Ukmergės rajone išlikusia Siesikų pilimi. Nupiešėme ir tiltą per slėnį iki kitoje pusėje tuo metu buvusios aštuoniakampės koplyčios, kurią išplėtus atsirado dabartinė Lapių bažnyčia. Nors tiltas minimas tik legendose, visai tikėtina, kad jis tikrai buvo toje vietoje. Nes taip kur kas patogiau patekti į koplyčią, kuri anuomet sudarė vieną kompleksą kartu su pilimi. Piešinio autorė – jauna dailininkė Ugnė Naprytė, kuriai esu labai dėkingas, kad apsiėmė įgyvendinti projektą ir puikiai jį išpildė“, – pasakojo N. Budrys.
Pilį sugriovė Maskvos kariuomenė
Šiuo metu yra išlikusi dalis iš raudonų plytų sumūryto pagrindinio rezidencijos pastato sienų. 31 m ilgio ir 15 m pločio pastato sienos geriau išsilaikiusios rytinėje pusėje, kur galima pamatyti išlikusias durų, langų angas. Rezidenciją pastatė Lietuvos didikas Jonas Alfonsas Lackis apie 1640-uosius, bet ja džiaugėsi neilgai – pilis buvo sugriauta 1655 m., karo su Maskva metu.
Neries slėnio šlaitus dabar dengiančių medžių anuomet greičiausiai nebuvo, tad iš pilies turėjo atsiverti įspūdingas vaizdas į vingiuojančią Nerį ir jos slėnį. O pati pilis ant aukšto kalno su bokštais, žvelgiant iš Neries slėnio, taip pat turėjo atrodyti ne mažiau impozantiškai.
Neatrastas regionas
Pasak N. Budrio, ne tik ši pilis, bet ir visas regionas palei Nerį tarp Kauno ir Jonavos yra nepelnytai primirštas ir dar neatrastas vietinio turizmo kontekste. Čia gausu piliakalnių, gražus kraštovaizdis, įspūdingos Neries atodangos ir išskirtinis istorinis palikimas su lenkiškais akcentais.
„Kaunas lietuvių sąmonėje yra lietuviškas miestas, lietuvybės centras. Tačiau taip buvo ne visada. Iki sostinės perkėlimo 1919 m., situacija čia buvo panaši kaip ir Vilniuje. Lenkų kalba vyravo ne tik mieste, bet aplinkiniuose regionuose, ypač į šiaurę nuo miesto. Apie du šimtus metų, iki pat XX a. vidurio, maždaug iki Jonavos ir Kėdainių lietuviškai kalbančiųjų beveik nebuvo.
Šio regiono istorija plačiau beveik nežinoma, todėl žmonėms įdomu apie tai išgirsti. Pavyzdžiui, liepos 6 d. kelionės metu, be kitų gražių ir įdomių vietų, lankysimės Vandžiogaloje, kur 1919 m. vietos gyventojai buvo sukūrę lenkišką „respubliką“, – istoriniais faktais dalijosi „Aplink Lietuvą“ vadovas.
