Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, kitą savaitę jis bus teikiamas Seimui.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.
Prognozuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,930 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, o elektros kainos dalies kompensavimui verslui planuojama skirti 446 mln. eurų.
Pirmąjį pusmetį valstybė žada kompensuoti visuomeninę elektros kainą gyventojams tiek, kad ji nebūtų didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai. Tokie elektros kainos kompensavimo principai bus taikomi ir nepriklausomam tiekimui.
Dujų kaina nuo kitų metų sauso 1 dienos turėtų didėti maždaug 40 procentų. Tiems, kurie naudoja dujas šildymui, tarifas po kompensacijos būtų 1,07 euro už kubinį metrą, kai dabar tarifas siekia 77 centus, nors dujų kaina yra beveik 4 eurai.
Dar beveik 56 mln. eurų bus skirta šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę elektros kainos šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Taip pat verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., bus sustabdytas mokesčių išieškojimas iki balandžio pabaigos.
Elektros kainos augimo dalies kompensavimui numatyti 234 mln. eurų, o mokesčių atidėjimui ir kitiems mokestiniams pakeitimams ketinama skirti 764 mln. eurų.
Be to, 9 proc. PVM mokesčio lengvata viešbučiams bus taikoma neribotai, taip pat bus pratęsta pusmečiui iki kitų metų vidurio maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Tam skiriama 66 mln. eurų.
Gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų, saugumui – 275 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. eurų.
Asignavimai krašto apsaugai turėtų likti ties 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto riba.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis. 140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, 151 mln. eurų bus nukreipta priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui.
Dar 607 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.
Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 231 mln. eurų, iš kurių per 179 mln. eurų bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui.
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos sieks 5 mlrd. eurų ir bus 594,5 mln. eurų didesnės nei 2022 metais.
Vyriausybė penktadienį taip pat pritarė kitų metų „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams.
„Sodros“ biudžeto pajamos sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama 2022 metais. Išlaidos sieks 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau.
Šio biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.
PSDF biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,7 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams.
