Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1-ąją registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 8,6 procento, ir jau penktą mėnesį iš eilės stebimas jo mažėjimas.
Pirmąjį vasaros mėnesį nedarbo lygmuo Kauno apskrities savivaldybėse sumažėjo 0,1 proc. (iki 9,1 proc.). Kauno mieste šis rodiklis liko nepakitęs (9,4 proc.), Kauno rajono savivaldybėje – šiek tiek padidėjo (nuo 8,6 proc. birželio 1-ąją, iki 8,7 proc. liepos 1-ąją).
Birželį Užimtumo tarnybos (UT) teritoriniuose padaliniuose registravosi 4787 darbo neturintys Kauno apskrities savivaldybių gyventojai, ir mėnesio gale UT registre iš viso buvo 32 183 darbo ieškančiųjų pavardės. Praeitą mėnesį įdarbinta 3380, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo 945 apskrities gyventojai.
Registruoto nedarbo rodikliai birželį mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 54 iš 60 savivaldybių. Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Birželį į darbo rinką sugrįžo 31,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 6,1 tūkst. buvo ilgalaikiai bedarbiai.
„Mažėjant darbo neturinčių asmenų skaičiui, traukiasi ir ilgalaikio nedarbo rodikliai. Dabar trečdaliu arba 21,9 tūkst. mažiau ilgalaikių bedarbių nei metų pradžioje”, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. Ilgalaikiai bedarbiai šiuo metu sudaro ketvirtadalį Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų (38,1 tūkst.). Daugiau nei pusė jų (55,2 proc.) – vyresni kaip 50 metų asmenys.
Birželį darbo ieškantys galėjo rinktis iš 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje. Daugiausiai tokių darbo vietų siūlė apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinę ir aptarnavimo, statybos veiklas vykdančios įmonės.
Užimtumo tarnyba daugiausiai darbo pasiūlymų dabar gauna sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, statybininkams, virėjams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, kepėjams ir konditeriams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, dažytojams, reklamos ir rinkodaros specialistams, parduotuvių pardavėjams, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, bei pagalbiniams darbininkams.
Palyginus su geguže, birželį didėjo laisvų darbo vietų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams, slaugos specialistams, jaunesniesiems socialiniams darbuotojams.
Darbo neturinčių asmenų visoje Lietuvoje per birželį įregistruota beveik 23 tūkst. – panašus skaičius kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir gegužės mėnesį. Tačiau birželį į darbo rinką birželį grįžo 31,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų, – 9,6 proc. mažiau nei gegužę. 16,8 tūkst. iš sugrįžusiųjų įsidarbino pagal darbo sutartis, – 11,6 proc. mažiau nei gegužę. Veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 9,2 tūkst. asmenų – 2,5 proc. mažiau.
Didžiausiu nedarbu iš kitų Kauno apskrities savivaldybių, kaip ir anksčiau, išsiskiria Jonavos rajono savivaldybė, kuri liepą pradėjo Užimtumo tarnybos registre turėdama 11 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Antra su dabartiniu nedarbo rodikliu šiuo metu yra Kauno miesto savivaldybė (9,4 proc.), trečia – Raseinių rajono savivaldybė (9,2 proc.) Pastarojoje per birželį registruotų bedarbių sumažėjo 0,5 proc., o Kėdainių rajono savivaldybėje – 0,6 proc.
Dalyvaudami darbo paieškose antrąjį vasaros mėnesį pradėjo 16 983 kauniečiai bei 5383 Kauno rajono gyventojai. Per birželį įsidarbinti pavyko 521 Kauno rajono savivaldybės bei 1860 antrojo pagal didumą Lietuvos miesto gyventojams.
Mažiausiu nedarbo lygmeniu jau ne vienerius metus Kauno apskrityje pasižymi kurortinis Birštono miestas, į kurio gydyklas dirbti kasdien važinėja ir nemažai kauniečių. Liepos 1-ąją, kaip skelbia Užimtumo tarnyba, darbo ieškojo tik 5,7 proc. Birštono darbingo amžiaus gyventojų.
