Kaune, 2022 m. Europos kultūros sostinėje, vykstantys renginiai prisikvietė nemažai pasaulinio garso menininkų. Sveikintina, įstabu, įdomu, bet tikriausiai ir labai brangiai kainavusi programa Lietuvos biudžetui. Kol Kaunas sutinka atvykusius pasaulinius grandus, reklamuoja miestą, tarsi iš pogrindžio išlenda stulbinantys faktai apie savuosius dailininkus genijus. Stebėtina, Europos kultūros sostinės centre, Žaliakalnyje, nuo 1989 m. stovintis visiškai apleistas istorinis žymaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko (1893-1969) namas pagaliau tyliai parduodamas.
Kaip rašo A. Galdiko muziejaus Vilniuje kuratorė Ieva Kuzminskaitė-Staigienė, 2001 m. Savanorių pr. 81 esantis namas buvo paskelbtas valstybės saugomu nekilnojamojo turto objektu, o dabar priklauso Turto bankui. Šią savaitę vyksta pastato aukcionas, tad bandoma galutinai juo atsikratyti. Buvo brangu Lietuvos valstybei jį prikelti. Per brangu buvo ir VDA Kauno fakultetui, kai namas nuo 1998 m. priklausė Kauno Dailės institutui.
Bet ar tikrai viskas tik finansiniai trukdžiai? Gal tiesiog per mažai įvertinta A. Galdiko figūra Lietuvai. Ne visiems žinoma, kad, pasak meno kritikų Aleksis Rannit, Jurgio Baltrušaičio, semiotiko Algirdo Juliaus Greimo, A. Galdikas – antras iškilus dailininkas lietuviškame meno lauke po pasaulinio genijaus M. K. Čiurlionio, jo lietuviškųjų abstrakcijų tiesioginis tęsėjas.
Išties, šiandien jo namo pardavimas prilygsta M. K. Čiurlionio namelio Druskininkuose pardavimui. Kaunas daug metų pramiegojo A. Galdiko muziejaus įkūrimą, nors tokie planai buvo nuo 1998 m. Užmojai buvo dideli, bet išblėso… Vilniuje praeitais metais rugsėjo mėnesį privačia iniciatyva atvėrė duris „Adomo Galdiko muziejus“ su didžiausia A. Galdiko darbų privačia kolekcija.
A. Galdikas šiame name Kaune gyveno nuo 1927 iki 1944 m. su žmona Magdalena Draugelyte–Galdikiene (1891-1979). Magdalena buvo pedagogė, Lietuvių katalikų moterų draugijos pirmininkė, Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos direktorė, veikli visuomenės veikėja, manoma, net pirmoji feministė Lietuvoje, Steigiamųjų seimų narė, vicepirmininkė, kūrusi laisvą bei lygiateisišką Lietuvą.
Dabar vieno žymiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių profesionalaus tapytojo, grafiko bei scenografo A. Galdiko namo būklė apgailėtina. Istoristinis XIX a. pab. namo puošnus fasadas apgriuvęs, nuo vandalų saugo tvora, langai, durys susandarinti, pastatas seniai visiškai neprižiūrimas, nyksta. Taigi toks Kauno centras reprezentuoja Europos kultūros sostinę – toks apgriuvęs, degęs A. Galdiko namas sutinka užsienio kultūros žvaigždes.
Dailininkas buvo priskiriamas nepriklausomybės idealų subrandintai menininkų kartai, branginusiai savo tautos istoriją, puoselėjusiai atsikuriančios modernios valstybės kultūrą. Baigęs oforto studijas Sankt Peterburge, Štiglico meno mokykloje, A. Galdikas grįžo į Kauną ir dėstė Kauno meno mokykloje virš 20 metų nuo pat jos įsteigimo. Dailininkas, tobulinosi Berlyne, Italijoje ir Paryžiuje.
A. Galdikas, būdamas pirmasis lietuvių ofortistas, Kaune išugdė daug Lietuvos grafikos žvaigždžių, tokių kaip V. Petravičius, P. Augis-Augustinavičius, V. Ratas, T. Valius, Petras Tarabilda, Vytautas Kazimieras Jonynas, Adolfas Vaičaitis ir kt.
A. Galdiko namas tuo metu buvo išpuoselėtas, jo namuose galėjai sutikti žymių dailininkų, poetų, žurnalistų. Čia užsukdavo Jonas Šileika, Jonas Prapuolenis, Petras Kalpokas, Justinas Vienožinskis, Dubeneckis, Stasys Ušinskas, Kajetonas Sklėrius, Liudas Truikys, Izidorius Tamošaitis, A. Galdiko studentai. Sakoma, kad ten gyveno ir žymusis rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. Galdikų namuose kabėjo daugybė įvairių paveikslų, skulptūrų, liaudies meno ir keramikos dirbinių, baldų iš Oginskio dvaro, inkrustuotų gintaru, tuo metu namas atrodė kaip muziejus.
Lietuvių katalikų moterų draugijos veikėja, žurnalistė Ona Gaigalaitė-Beleckienė, kuri dažnai apsilankydavo Galdikų name, atsiminimuose mini, kad Galdikų namuose „puikavosi daugybė įvairių paveikslų, skulptūrų, liaudies meno ir keramikos dirbinių. Ypač daug Galdikai turėjo smūtkelių, rūpintojėlių, koplytėlių, šv.Jurgių ir Marijų. Būdavo, įeini į vieną ar kitą kambarį ir nežinai, kur esi – namuose ar muziejaus salėje. Meniški buvo ir kambarių baldai, su meile padaryti žinomo baldžiaus Prapuolėnio.“
A. Galdiko kūrybinė karjera tiesiog stulbinanti. Dailininkas Lietuvą garsino visame pasaulyje. Po Paryžiuje 1931 m. įvykusios autorinės A. Galdiko darbų parodos galerijoje „L’Atelier français“ jis tapo pirmuoju moderniuoju lietuvių dailininku, kurį pripažino Paryžius. Menininko talentą vertino garsiausi Prancūzijos dailės kritikai bei mecenatai, pasaulyje išgarsinę tokius meistrus kaip M. Chagallas, Ch. Soutine’as, G. Braque’as, P. Bonnard’as. Būtent po šios parodos nacionalinė „Jeu de Paume“ galerija Paryžiuje bei Prancūzijos kultūros institutas įsigijo net keletą lietuvio darbų.
Po parodos vienas įtakingiausių Prancūzijos meno kritikų Waldemaras George išleido monografiją apie dailininką (Les Peintres Contemporains: A. Galdikas, Paryžius, 1931), pozityvus įvertinimas spaudoje buvo traktuojamas ne tik kaip A. Galdiko, bet ir kaip visos Lietuvos laimėjimas. Apie A. Galdiką tuo metu rašė ir kiti žymiausi prancūzų menotyrininkai: André Chastel, Raymond Cogniat.
1932 m. A. Galdikas subūrė arsininkus, inicijavo jų pirmąją parodą. Kartu su jaunaisiais dailininkais A. Galdikas taip pat eksponavo ir savo darbus. Iš tiesų, arsininkų kūryba tapo visos XX a. lietuvių modernios dailės dailės atsinaujinimo pradžia ir lėmė tolesnį jos vystymąsi. 1937-aisiais, Paryžiaus pasaulinėje parodoje už tapybos triptiką „Lietuva“ A. Galdikas pelnė Didįjį parodos prizą, o už Vinco Krėvės dramos „Šarūnas“ spektaklio dekoracijas – aukso medalį.
„Šarūno“ scenografija įtraukta į Lietuvos teatro istoriją kaip modernus visų scenografinių komponentų darnos pavyzdys. 1939 m. Niujorke, didžiausioje ir moderniausioje iš visų iki tol vykusių pasaulinėje parodoje, atskirame Lietuvos paviljone parodytas A. Galdiko monumentalusis („Vytauto triumfas“, 1938 m.).
Dailininkas iliustravo knygas, kūrė lietuviškus banknotus, scenografijas spektakliams (Kaune – 19 spektaklių), pašto ženklus, medalius, plakatus, iliustravo knygas. A. Galdikas prisidėjo prie M. K. Čiurlionio muziejaus kūrimo, buvo modernios lietuviškos dailės inovatorius.
Išeivijoje JAV A. Galdikas taip pat buvo žymus, organizavo parodas, apie jį rašė užsienio spauda, parodomis dailininkas garsino Lietuvos vardą. A. Galdikas Niujorke savo tapybos darbus buvo eksponavęs šalia žymiausių pasaulio modernistų – H. Matisse, M. Chagall, F. Léger.
A. Galdiko kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vatikano muziejus, Latvijos, Rusijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų muziejai. Negi Kaunui nereikia tokio masto dailininko autentiško namo? A. Galdikas buvo vienas produktyviausių lietuvių dailininkų, po mirties palikęs gerokai virš 4000 įvairiausių žanrų kūrinių.
Dabartinė namo būklė daro gėdą Lietuvai ir A. Galdiko ir jo žmonos M. Galdikienės atminimui, kuomet jo amžininkų, kultūros veikėjų Adelės ir Pauliaus Galaunių (beje, geriausio A. Galdiko draugo, bičiulio) namai Kaune yra puoselėjami, ten veikia „A. ir P. Galaunių namai-muziejus“.
A. Galdiko namų prikėlimas Kaune ir memorialinis jo muziejaus įkūrimas būtų tinkama jo atminimo reprezentacija. Kaunui po tiek metų laikas pagarbiai atsižvelgti į A. Galdiko asmenybę. Lietuvai nusipelniusios asmenybės turėtų turėti atitinkamą pagarbą, su jais susijęs kultūrinis paveldas pirmine tvarka turėtų būti sutvarkomas, tai rodo valstybės požiūrį į garsinusius Lietuvos vardą žmones bei išreikštų dabartinės valdžios atitinkamą pagarbų žvilgsnį į kultūros vertybes bei reprezentaciją ateities kartoms.
Naujienų portalui „Delfi“ Kultūros ministerija paaiškino, kad sprendimus dėl tolesnio pastato likimo priima pastato valdytojas: „Kultūros ministerija atkreipia dėmesį, kad minimas pastatas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl net ir jį privatizavus pastatui toliau lieka galioti teisinė apauga, jo naudojimas ir tvarkymas reglamentuojami Statybos ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymais.“
Viešai prieinamais duomenimis, pirmadienio rytą prasidėjęs Turto banko aukcionas baigėsi ketvirtadienio popietę. Pradinė 140 kv. m ploto pastato su 12,91 a sklypu pradinė kaina buvo 185 tūkst. eurų. Neįvardijamas aukciono laimėtojas už saugomą A. Galdiko namą pasiūlė 330 tūkst. eurų.
