Tokio įvykio Lietuvoje nebuvo pusę amžiaus – į Nemuną nuleista įspūdingo dydžio barža – Kas vyksta Kaune

Tokio įvykio Lietuvoje nebuvo pusę amžiaus – į Nemuną nuleista įspūdingo dydžio barža

BNS / Dominykas Biržietis 2024/05/14 17:56
Į Nemuną nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse / BNS, T. Biliūno nuotr.

Kaune į Nemuną antradienį nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai. 1,8 tūkst. tonų keliamosios galios laivas pastatytas Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste.

Laivo ilgis – per 75 metrų, plotis – 16 metrų. Barža gali talpinti iki 90 vienetų dvidešimties pėdų konteinerių.

„Švenčiame dalyką, kurio nebuvo jau daug dešimtmečių Lietuvoje, pusę amžiaus. Tokio dydžio laivas, barža, Lietuvoje ir Baltijos šalyse apskritai vidaus vandenims pagaminta nebuvo“, – baržos nuleidimo ceremonijoje sakė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Jis pažymėjo, kad sutvarkius Nemuno vagą, kroviniai reguliariai gabenami jau apie pusę metų, bet tam trūksta vandens transporto.

„Neturime, kuo gabenti, ir gabenome, kaip aš sakau, pusantros baržos, ir tie pajėgumai maži“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

„Tokią baržą galime pastatyti per pusę metų. (…) Dabar mūsų pagrindinis tikslas auginti pajėgumus“, – pridūrė VVKD vadovas.

Vladimiras Vinokurovas / BNS, T. Biliūno nuotr.

Planuoja plukdyti ir naktį

Pasak V. Vinokurovo, direkcija krovinių transportavimui turi užsakymų keleriems metams į priekį.

„Didžiausia problema, kad neturėjome kuo gabenti. Ši barža pilnai suplanuota iki metų pabaigos, planuojame plaukti ne tik dieną, bet ir naktį, kad spėtume atlikti kuo daugiau reisų“, – žurnalistams sakė VVKD direktorius.

Jo teigimu, barža bus gabenami daugiausia vietos užimantys kroviniai, vienas pagrindinių – grūdai.

„Šis regionas nuo Jurbarko itin turtingas grūdais. Taip pat birios medžiagos, kaip medžio skiedros, metalo gaminiai ir bendriniai kroviniai konteineriuose“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Anot jo, naujoji barža į pirmą reisą išplauks per kelias savaites, „pabaigus galutinius leidimus“.

V. Vinokurovas neįvardijo, kiek konkrečiai kainavo šis laivas, tačiau nurodė, kad baržą pastatyti kainuoja kelis milijonus eurų. Planuojama, kad ji atsipirks per 5–7 metus, toks laivas tarnauja apie 50 metų.

Kaip pažymėjo V. Vinokurovas, VVKD turi bendradarbiavimo sutartis su keliasdešimt įmonių.

Iki šiol direkcija turėjo vieną didelę baržą ir dvi mažesnes. Direkcijos vadovo vertinimu, „tai yra beveik nulis“.

Į Nemuną nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse / BNS, T. Biliūno nuotr.

Ministras: verslui gabenimas vandeniu pigesnis, baržų skaičius turi augti

„Nemunas Lines“ pavadintą baržą direkcijos specialistai pagamino pagal įmonės „Western Baltic Engineering“ projektą. Jos nuleidime dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad tokių laivų skaičius turėtų augti.

„Baržų skaičius, kaip ir Vladimiras minėjo, tikrai turės augti. (…) Ir nuoširdžiai tikiu, kad Nemuną matysime pilną, ne tik mažų laivelių, bet ir didelių laivų, įskaitant krovininius“, – sveikinimo kalboje sakė M. Skuodis.

Jis pridūrė, kad barža gali būti gabenami visi kroviniai, kurie „juda pradžioje tarp Klaipėdos uosto ir Kauno“.

„Skaičiavimai atlikti, kad gabenimas verslui pigesnis, ypač kai bus išplėtota visa infrastruktūra. Pirmiausia, ko verslas nori – birius krovinius gabenti, ne konteinerius. Konteineriams reikia šiek tiek laiko, kad įsibėgėtų. (…) O valstybei tai yra nauda, nes nukrausime autostradą, mažiau eismo įvykių, jau nekalbant apie bendrus klimato tikslus“, – tvirtino ministras.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė su VVKD turintis svajonę per Kauno hidroelektrinę pastatyti šliuzą.

„Tad padėkite visi svajonę įgyvendinti. Ministrą reikia palikti antrai kadencijai, nes per vieną nieko nepadarysi“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Kaip anksčiau skelbė VVKD, poreikis plukdyti krovinius Nemune tarp Klaipėdos ir Kauno toks didelis, kad trūksta pajėgumų. Ši problema sprendžiama statant naujus laivus.

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas-Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

VVKD taip pat ruošiasi statyti dar sovietiniais laikais suplanuotą laivybos šliuzą per Kauno hidroelektrinės (HE) užtvanką. Preliminarios 70 mln. eurų vertės projektą planuojama įgyvendinti iki 2030 metų. Šis šliuzas turėtų sujungti Nemuno aukštupį ir žemupį, be to, prie jo siekiama įrengti žuvitakį, kuris užtikrintų žuvų migraciją lašišinėms žuvims.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA