Lauko tualetų savininkai kitais metais turės apsispręsti, kokiu būdu tvarkyti savo nuotekas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika tikisi, kad gruodžio pabaigoje priimti pokyčiai leis Lietuvai išvengti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gresiančios baudos.
Pagal naują tvarką, didesnę nei 2 tūkst. populiaciją turinčių miestelių gyventojai tvarkyti nuotekas galės trimis būdais: jungtis prie centralizuotų tinklų, naudoti individualius valymo įrenginius arba deklaruoti lauko tualetų nuolatinį valymą, pateikiant tai įrodančius dokumentus.
Kai kurie gyventojai galės tikėtis kompensacijų arba paramos jungiantis prie centralizuotų tinklų.
„Kompensacijas galės gauti žmonės, kurie norės pasikeisti į individualius biologinio valymo įrenginius, nes yra tokių vietų, kur magistraliniai vamzdynai yra didesniu atstumu nei apsimoka tiesti atšaką vienam gyventojui. Tarkim pusė kilometro, kartais net daugiau. Tokiems žmonėms pigiau kompensuoti individualius valymo įrengimus.
Kalbant apie prisijungimą, įstatyme įdėjome, kad galės prašyti, jog nemokamai prijungtų jiems. T.y. nuo vamzdžio iki namo. Tai – nepasiturintys, paprasčiau sakant, tai tie, kurie šiandien gali prašyti kompensacijos už šildymą, malkas: daugiavaikės šeimos, pensininkai, neįgalieji ir kiti, kurie priklauso toms grupėms“, – DELFI pasakojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys K. Mažeika.
Priimtose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisose nurodyta, kad paramos gali tikėtis asmenys, turintys teisę į piniginę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
Baudos nuo 2030 metų
2019 metų gegužės 1 dieną įsigaliosianti tvarka numato įspėjimus ir baudas gyventojams, kurie nesiims priemonių savo lauko tualeto klausimui išspręsti.
„Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, per nustatytą laikotarpį nesudarę sąlygų prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, atsakytų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnį. Iš pradžių būtų skiriamas tik įspėjimas, o, pakartotinai prasižengus, skiriama bauda“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Bauda siektų nuo 70 iki 100 eurų, tačiau tiek jos, tiek įspėjimo skyrimas numatomas tik nuo 2030 metų.
„Tai nėra prievarta, todėl svarbiausia yra švietimas per seniūnus, kaimynus. Svarbu pasakyti žmonėms, ar norite gyventi šalia kaimyno, kuris netvarko nuotekų. Tai svarbu, nes kalbame apie miestus, tankiai apgyvendintas teritorijas.
Žmonės turi sąmoningai suprasti, pavojinga, kai į nuotekas patenka skalbimo priemonės, indų plovimo priemonės. Tai agresyvios medžiagos, kurios po to gali turėti ypatingą poveikį sveikatai“, – aiškino K. Mažeika.
Nesilaiko direktyvos
Apskritai naują tvarką rengti paskatino 2017 metų vasario 16 dieną gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros dėl netinkamo direktyvos įgyvendinimo.
„Lietuva netinkamai įgyvendino Miestų nuotekų direktyvą, nes neužtikrino, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (neišvalo azoto).
Be to, 58 aglomeracijose (miestuose ar gyvenvietėse – DELFI) nemažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, ne daugiau nei 2 proc. nuotekų – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, o jų tvarkymas pastaruosiuose neužtikrino tokio aplinkos apsaugos lygio, kurio reikalauja direktyva“, – 2017 metais DELFI paaiškino Aplinkos ministerijos vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Tuomet buvo kalbama, kad dėl to Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančia baudą.
K. Mažeika DELFI sakė, kad sprendimas dėl baudos gali paaiškėti artimiausiu metu.
„Procedūra jau yra pradėta ir tik laiko klausimas, kada mes gausime galutinį paklausimą, kada reikės pasakyti, ką mes esame padarę. Tai turbūt pati karščiausia ES direktyva, kuri šiandien grasina didžiulėmis baudomis.
Turėjome susitelkti šioje vietoje ir patiems žmonėms pasakyti, kad jei neinvestuosime, nepadėsime prisijungti, neleisime naudotis individualiais valymo įrengimais arba išgrėbimo duobėmis, tada neatitiksime reikalavimų ir nepaskatinsime žmonių prisijungti, tie 98 proc. bus nepasiekti“, – kalbėjo jis.
Seimo narys tikėjosi, kad priėmus įstatymo pataisas, yra galimybė išvengti baudos.
„Aišku ir savivaldybėms bus tam tikra atsakomybė, nes jos administruoja, jų įmonės teiks paslaugas, jos turės aktyviau užsiimti šia veikla.
Aplinkosaugininkai turės patikrinti tuos vartotojus, kurie nesijungia, turi duobes, ar jos atitinka reikalavimus, ar žmonės turi kvitus, kad jie išveža nuotekas. Individualių įrengimų savininkai vėlgi turės parodyti, kad įrengimai yra sertifikuoti“, – aiškino jis.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, įgyvendinant įstatymo projektą, savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 mln. eurų.
Įspėjo dėl jovalo
Gruodžio 20 dieną Seimui balsuojant dėl naujos tvarko priėmimo, nei vienas parlamentaras nepasisakė prieš, 73 buvo už. Tačiau 12 Seimo narių susilaikė.
Kaip anksčiau Seimo posėdyje kalbėjo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pateikti pasiūlymai jos neįtikino.
„Komiteto pirmininkas kalba apie individualių namų valdas, tuos žmones, kurie turi individualius valymo įrenginius, kad jie irgi bus įskaičiuoti, bet jeigu aš gerai atsimenu, vis tiek tie valymo įrenginiai turės pasiekti tam tikrą lygį, koks yra centrinių valymo įrenginių išvalymo lygis. Tai šiandien tų žmonių, kurie turi tuos įrenginius įsidiegę, nė vieno iš jų neatitinka tokių kriterijų.
Aš nežinau, ar jiems reikės ten išsikasti tuos įrenginius, ar kaip bus. Mano žiniomis, tiek, kiek yra gaminama apskritai Europos Sąjungoje tų valymo įrenginių, jie nė vienas negali prilygti centrinių valymo įrenginių kokybei.
Mano galva, pirmiausia apskritai ministerija turėtų suregistruoti, kiek yra tų individualių valymo įrenginių, kiek yra tų žmonių, kurie leidžia į duobes ir vėliau išveža, nes jie irgi turėtų būti įskaitomi į bendrą sistemą. Mano galva, tiesiog šiaip iš principo yra toks nemenkas jovalas.
Aš galvoju, kad reikėtų truputį ir iš kitos pusės, ir derantis su Europos Sąjunga atkreipti dėmesį. Aš netikiu, kad 90 proc. kitose Europos Sąjungos valstybėse, ar Vokietijoje, ar Švedijoje, individualūs valymo įrenginiai atitinka centrinių valymo įrenginių kriterijus. Tiesiog mes labai dažnai užsimojame padaryti daugiau, negu iš tikrųjų yra įmanoma“, – sakė ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
