Kaunietė, apsilankiusi viename iš mieste esančių skubios pagalbos skyrių, sako likusi nemaloniai nustebinta ten dirbančio personalo elgesiu, kuris ne juokais papiktino. „Labai norėjau pasakyti tai poniai, kad esu trijų vaikų mama, dirbu, moku mokesčius ir su ja kiaulių neganiau“, – prisimena skaitytoja.
„Noriu pasidalinti patirtimi po apsilankymo Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriuje. Patyriau čiurnos traumą, todėl vakare nusprendžiau vykti į Traumatologijos punktą, esantį Gedimino gatvėje. Prie priėmimo langelio be manęs nebuvo daugiau nė vieno žmogaus. Tačiau už stiklo sėdėjusi seselė net nepakėlė akių, nors, neabejoju, tikrai pajuto, kad įėjo žmogus. Laukiau maždaug apie dvi minutes. Sulaukiau, kortelę užpildė ir nurodė, prie kurio kabineto turiu laukti gydytojo apžiūros“, – pasakojimą pradėjo kaunietė.
Pasak jos, budintis gydytojas buvo mažai kalbus, tik pasakė, kad moteris turi eiti ir luktelėti prie rentgeno kabineto.
„Iš kabineto išėjo vyresnio amžiaus darbuotoja, galimai pensininkė, ir sako man: „Užeik, daiktus pasidėk čia, sėsk ten, koją padėk taip, paskui kitaip“ ir panašiai. Mane apėmė kažkoks keistas pyktis. Aš jos nepažįstu. Ji manęs taip pat. Bet kadangi man vos 32 metai, o ji jau pensininkė, todėl, matyt, ši privilegija leidžia jai į mane kreiptis „Tu“. Labai norėjau pasakyti tai poniai, kad esu trijų vaikų mama, dirbu, moku mokesčius ir su ja kiaulių neganiau. Nepaisant to, net, jei ir atrodau jaunesnė, tai nesuteikia teisės jai į mane kreiptis „Tu““, – sako portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja.
Kaunietė teigia nesanti iš tokių žmonių kategorijos, kurie išdrįsta sakyti, ką galvoja čia ir dabar. Todėl susitvardžiusi.
„Gydytojas, peržiūrėjęs mano kojos nuotraukas, nusiuntė į gipsinę. Pasirodo, kelias savaites nešiosiu langetę. Gipsinėje dirbanti seselė vėl: „sėsk ant šios kėdės, daryk taip, daryk anaip“. Nesuprantu, ar čia tokia turgaus lygio kultūra šioje ligoninėje?“, – stebisi moteris.
Kaunietės teigimu, jeigu užsukus į turgų ir tenka išgirsti, kai ten dirbančios kai kurios pardavėjos į klientus kreipiasi „Tu“, – nieko keisto, nors pasitaiko ir itin malonių šios profesijos atstovių, neslepia ji.
„Uždėjo gipsą, o tuomet minėta antroji seselė sugalvojo paklausti, kaip sugrįšiu namo. Atsakau, kad į priėmimą atvykau pati, automobiliu. Ir nuo to momento staiga tapau suaugusia moterimi – mat, jau galiu vairuot automobilį. Vėliau girdėjau taip norimą „Jūs“. Nežinau, man tikrai buvo keista“, – tikina moteris.
Pasak skaitytojos, jai dar nėra tekę būti tokioje viešojoje įstaigoje, kur suaugusiam žmogui darbuotojas sakytų „tu“.
„Aš tikrai nesu 150 cm ūgio, ir neatrodau kaip 16-metė. Tiesa, reikėtų paminėti, kad ten dirbantis gydytojas nesikreipė į mane sakydamas „Tu“. Mano nuomone, tai – savaime suprantama pagarba pacientui“, – kalėjo pašnekovė.
Klausiame skaitytojų: ar jus taip pat žeidžia, jei gydymo įstaigose tenka išgirsti kreipinį „Tu“?
