„Kas vyksta Kaune“ skaitytojai Jovitai pasidalinus informacija, kad grįžus iš rytinio pasivaikščiojimo po Kleboniškio mišką su šunimi, ji, po 1 val. trukusios kelionės, iš gyvūno kailio ištraukė net 25 erkes – paprašėme apie dabartinę erkių aktyvumo situaciją Kaune pakomentuoti specialistus.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įspėja, kad šiuo metu erkės jau yra aktyvios. Apie 80 proc. kauniečių erkių platinamomis ligomis užsikrečia Kleboniškyje, Lapėse, Karmėlavoje, Vandžiogaloje, Neveronyse, prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Gervėnupyje, Šlienavoje, Grabuciškėse.
Pavasarį suaktyvėja
Pasak Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro viešųjų ryšių specialistės Monikos Straupytės, dėl šylančio klimato ilgėja erkių aktyvumo laikotarpis. Pastaraisiais metais didžiausias jų aktyvumas pastebimas ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Paskutinės aktyvios erkės kai kur Lietuvoje registruojamos gruodžio viduryje, pirmosios – kovo pradžioje ar net vasarį.
„Pavasariui būdingas didelis erkių aktyvumas, kadangi šiuo metu jos yra alkanos po žiemos laikotarpio ir jaučia būtinybę pasimaitinti krauju ir užsitikrinti gyvybinius procesus”, – teigė M. Straupytė.
Pavojingos ir naminiams gyvūnams
Naminiams gyvūnams erkės taip pat labai pavojingos. Vienu įkandimu erkė gali užkrėsti gyvūną net keletu ligų.
„Galima teigti, jog erkės pavojingiausios šunims, o dažniausiai juos užkrečia babezioze. Užsikrėsti erkių sukeliamomis ligomis gali ir katės, tačiau joms simptomai dažniausiai būna lengvesni”, – aiškino sveikatos specialistė.
Grįžus iš lauko ji patarė augintinį kruopščiai apžiūrėti, radus erkę – ją kuo greičiau ištraukti, o įkandimo vietą dezinfekuoti. Neretai erkės ištraukimas laiku gali apsaugoti nuo ligos.
Efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų – kontakto su šiais vabzdžiais vengimas. Tam skirti specialūs preparatai, kurių ieškoti reikia veterinarijos vaistinėse: lašiukai, antkakliai, purškalai. Kokią priemonę naudoti konkrečiu atveju, patars veterinarijos gydytojas.
„Pastebėjus, kad gyvūnas elgiasi keistai, tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą ir pan., nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Laiku pradėti gydymą yra gyvybiškai svarbu! Nepamirškite, kad naminis gyvūnas yra Jūsų šeimos narys, todėl jo sveikata taip pat reikia rūpintis”, – akcentavo M. Straupytė.
Traukiant nesukioti
Pastebėjus įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ją pašalinti. Prieš traukiant erkę negalima naudoti jokių riebalų ir kitų medžiagų, kadangi tai tik suintensyvina erkės mitybą. Traukiant erkę pincetu, jos nereikia sukioti į visas puses, erkę ištraukti reikia staigiu judesiu.
Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Ištrauktos erkės neverta vežti į laboratoriją tyrimams, kadangi efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti, jei erkė buvo infekuota, nėra.
Efektyviausia – skiepytis
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro viešųjų ryšių specialistė Monika Straupytė pateikia efektyviausias erkių platinamų ligų profilaktikos priemones:
· Vakcinacija (visiems Lietuvos gyventojams reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nes gyvename endeminėje zonoje). Vakcinos patikimumas siekia 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, esant poreikiui galima pasirinkti greitesnę skiepijimo schemą.
· Erkių gausą mažinančios priemonės – tinkama aplinkos priežiūra, sudarant nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi.
· Individualios apsaugos priemonės: tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką rekomenduojama apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis ir kelnėmis.
Rankogalių ir kelnių klešnių apačia turi būti prigludusi. Galvą rekomenduojama užsidengti skarele ar kepure. Grįžus namo būtina atidžiai apsižiūrėti visą kūną. Naudojant repelentus (erkes atbaidančias medžiagas), atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytas instrukcijas.
Vaikams galima naudoti tik specialiai jiems skirtus preparatus.
Erkių platinamų ligų rizikos grupės: grybautojai, uogautojai, žvejai, turistai, stovyklautojai, sportuojantys lauke.
