Įgyvendinus dabartinį Laisvės alėjos projektą, neįgaliesiems ir mamoms su vaikų vežimėliais, norint patekti į pagrindinėje miesto gatvėje įsikūrusias kavines ar prekybos vietas, pilnai užsivertų durys. Pagal dabartinį projektą, norima žeminti gatvės grindinį, tad jau įrengti įvažiavimai būtų nugriauti. Naujų platformų įrengimą valdininkai permeta ant verslininkų pečių, tačiau šie gūžčioja pečiais, nes papildomų lėšų nėra.
Laisvės alėjos rekonstrukciją planuojama pradėti jau kitais metais. Numatoma, jog darbai bus vykdomi penkiais etapais, po kurių pagrindinė miesto gatvė atrodys visai kitaip. Visi supranta, jog rekonstrukcija būtina, tačiau kai kurių grupių atstovai kritikuoja patį projektą, mat jį įgyvendinus, jiems užsiveria galimybės patekti į Laisvės alėjoje įsikūrusius verslo objektus.
„Už projektą atsakingas architektas Šarūnas Kiaunė spaudoje yra pasakęs, kad reikia atsisakyti universalios architektūros, nes tai yra neestetiška ir netinka šiam projektui. Tačiau jis yra architektas, todėl turi surasti estetišką variantą, kuris neribotų neįgalių žmonių laisvės ir neužvertų durų“, – kalbėjo projekto „Be slenksčių“ Kauno regiono atstovas Audrius Kalvėnas.
Toks sprendimas diskriminuoja ne tik negalią turinčius žmones, o taip pat ir mamas su mažais vaikais, nes jos lygiai taip pat negalės patekti į norimas parduotuves ar kavines, įsikūrusias Laisvės alėjoje.
Permeta ant verslininkų pečių
Pagal dabartinį Laisvės alėjos projektą, gatvė būtų rekonstruojama nuo pastato iki pastato. Planuose yra žeminti gatvės grindinį, tad įrengti įvažiavimai būtų nuardyti ir norint patekti į parduotuvę, tektų įveikti didelį slenkstį. Valdininkai tikisi, kad įvažiavimus į parduotuves savo lėšomis įsirengs patys verslininkai, tačiau jie tikina, kad papildomų lėšų tokiems darbams nėra.
„Šiuo metu Laisvės alėjoje yra 250 durų. Vieno įvažiavimo įrengimas kainuoja nuo 30 iki 50 tūkstančių litų, tad valdžia nori, jog verslas paaukotų apie 17 mln. litų. Tai dideli pinigai, nes šioje gatvėje verslas ir taip merdėja. Po „Akropolio“ atidarymo, nesulaukiame didelių žmonių srautų, tad ženkliai yra sumažėjęs pelnas. Vos išsilaikydami verslininkai tiesiog neturi už ką dar savo lėšomis įrenginėti įvažas“, – kalbėjo parduotuvių tinklo „Premium“ vadovas Vytautas Švirinas.
Viena vertus tai didėlės išlaidos, kurių tikrai dauguma verslininkų nesiryš daryti. Kita vertus, jų niekas neįpareigoja savo parduotuvėje įrengti patogų įvažiavimą neįgaliesiems.
„Turi būti priimami sprendimai, prieš paskelbiant konkursą. Dabar įvažiavimai krenta ant verslininkų pečių. Nėra įstatymų, nurodančių, jog verslo atstovai turi įrengti įvažas, todėl neįgaliųjų bendruomenė lieka atskirta“, – sakė neįgaliųjų vežimėlyje sėdintis teisininkas Egidijus Grigonis.
Daug kur neatitinka reikalavimų
Šiuo metu Laisvės alėjoje tikrai ne į visas vietas gali patekti mamos su vežimėliais ar neįgalieji. Neretoje parduotuvėje ties durimis palikti laiptai, į kuriuos atsirėmus neįgaliam žmogui, belieka tik apsisukti ir keliauti toliau.
Pagal europinius reikalavimus turi būti įrengta aikštelė, kurioje negalią turinti žmogus galėtų netrukdomai atsidaryti duris ir įvažiuoti. Taip pat yra nustatytas įvažiavimo nuolydis. Jis turi būti ne didesnis kaip 8,3 proc., tačiau daugumoje vietų įkalnė gerokai didesnė. Tai sukelia problemų patekti į pastato vidų.
„Jei nuolydis statesnis, tai reikia, jog kažkas prilaikytų, nes vežimėlis pradeda virsti atgal. Tokiose vietose kaip savivaldybė ar „Sodra“ nuolydis yra apie 11 proc., todėl norint patekti į šias institucijas, turi skambinti ir prašyti pagalbos“, – apie problemas, su kuriomis susiduria neįgalus žmogus, pasakojo A. Kalvėnas.
