„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti dėl galimybės prisiteisti skolą pagal pirkimo-pardavimo sutartį už parduotą automobilį.
„Vokietijoje įsigijau automobilį, kurį pargabenau į Lietuvą pardavimui. Su pirkėju buvo užpildyta ir pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Negavęs apmokėjimo pasitikint asmeniu perdaviau jam automobilio dokumentus, raktelius ir pačią transporto priemonę. Jau seniai praėjus sutartam laikui iki šiol esu negavęs apmokėjimo, su pirkėju susisiekti nebepavyksta. Ar galima tikėtis teisme prisiteisti šią skolą?” – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Pirmiausia pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra laikomas sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu.
Svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją.
Vertinant skaitytojo situaciją, akcentuotina, jog pirmumas teikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tuomet, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Kadangi pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalį kainos sumokėjimo vieta yra daiktų perdavimo vieta, tai ir kainos sumokėjimo laikas siejamas su daiktų perdavimo momentu, tačiau šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų.
Pirkimo–pardavimo sutartyje šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu.
Kai sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.
Ginčui persikėlus į teismą, ieškovas turi įrodyti, kad perdavė daiktą, o atsakovas – jog sumokėjo už daiktą sutartyje nustatytą pinigų sumą. Atsakovas atsiskaitymo faktą galėjo įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Pavyzdžiui, gali būti teikiamas pakvitavimas kaip prievolės įvykdymo fakto įrodymas. Tačiau pirkėjui neturint pakvitavimo, nepateikiant kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktą, tik paaiškinimai, jog už perduotą jo nuosavybėn automobilį jis atsiskaitė grynaisiais pinigais, tikėtinai nebūtų pripažinti pakankamu įrodymu atsiskaitymo faktui patvirtinti. Jeigu manoma, kad turima pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad už daiktą nebuvo atsiskaityta, pardavėjas gali kreiptis į teismą, o savo teiginius įrodžius teisme, prisiteisti sutartyje numatytą kainą bei palūkanas.
