Lietuviškumas ugdomas per animacinius filmukus: šeštasis tautosakos ekranizacijos konkursas „Animuoju lietuvišką pasaką“ – Kas vyksta Kaune

Lietuviškumas ugdomas per animacinius filmukus: šeštasis tautosakos ekranizacijos konkursas „Animuoju lietuvišką pasaką“

„Animuoju lietuvišką pasaką“ laureatų darbai

Jau šeštąjį kartą Kauno tautinės kultūros centras organizuoja respublikinį tautosakos ekranizacijos konkursą „Animuoju lietuvišką pasaką“. Konkurse dalyvaujantys mokiniai domisi lietuvių etnine kultūra ir tautosaka jiems patraukliu būdu – kuria darbus video formatu derina tradicines ir šiuolaikines raiškos formas, apjungia liaudies kūrybą ir asmeninius gebėjimus į bendrą rezultatą – lietuviškus animacinius filmukus.

Organizatoriams, dalyviams ir visiems animacijos mylėtojams šis konkursas – tai galimybė pasinerti į turtingą pasakų, sakmių, padavimų ir lietuviškų papročių palikimą, kartu patirti kartais šmaikštų ir valiūkišką, o kartais labai subtilų ir jautrų tautosakos bei animacijos pasaulį. Per šešerius metus konkurse savo kūrybinius gebėjimus pademonstravo daugiau nei 600 moksleivių iš visos Lietuvos, rašoma Kauno tautinės kultūros centro pranešime.

Lietuvių tautosakos ekranizavimas – nelengva, bet praturtinanti veikla

Pasiruošimas šiųmečiui konkursui prasidėjo dar 2023 m. spalį – paeiliui įvyko trys nemokami nuotoliniai mokymai konkurso dalyviams ir visiems, besidomintiems animacija: „Lietuvių tautosaka: pasakos”, „Animacijos technika „Stop kadras“ bei „Animacija – vaizdas ir garsas“ ir „Lietuviškosios animacijos kūrimo principai: kūrybinių ir technologinių metodų analizė animaciniame filme „Užgavėnės“. Seminarų metu buvo nuosekliai pristatyti lietuvių tradicijos, papročiai bei tautosaka, aptartos bendrosios animacijos taisyklės ir kūrimo principai, mokymų lektoriai atsakinėjo į užduotus klausimus, konsultavo konkurso dalyvius.

Ekranizuodami lietuvių tautosaką šiais metais triūsė net 107 mokiniai iš 17 organizacijų, įsikūrusių skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Ukmergėje, Visagine, Trakuose, Dauguose, Gargžduose, Domeikavoje ir, žinoma, Kauno mieste. Iš viso projekto metu buvo sukurti 38 animaciniai filmukai, kuriuose, naudojant įvairias animacijos žanro technikas, atvaizduotos lietuvių liaudies pasakos, sakmės, padavimai, legendos, mįslės ir dainos.

Kauno tautinės kultūros centro organizuotame respublikinio konkurso „Animuoju lietuvišką pasaką 2024“ baigiamajame renginyje centro metodininkė Dovilė Kulakauskienė pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi ir pabrėžė konkurso reikšmę bei aktualumą: „šiandien čia mus subūrė renginys, kuriame susilieja tradicijos ir šiandienos iššūkiai, kur laukiamas kiekvienas, siekiantis ugdyti tautinę savimonę ir skleisti ją, pritaikydamas šiuolaikines technologijas”. Pasak renginio vedėjos, animacija – ypatinga meno ir technologijų sintezės rūšis, kuri yra ne tik šiuolaikiška, išlaisvinanti kūrybiškumą, bet ir labai tinkama lietuvių tautosakos grožio atskleidimui.

Projektą vainikavo animacinių filmukų autorių apdovanojimai

Lietuvos kultūros tarybos remiamas 2023–2024 m. projektas „Animuoju lietuvišką pasaką” užsibaigė 2024 m. gegužės 17 d., kuomet nuotoliniu būdu vykusio baigiamojo renginio metu buvo peržiūrimi, vertinami ir apdovanojami geriausieji konkursui pateikti darbai. Animacinius filmukus vertino garbinga ekspertų komisija: pirmininkas Mantas Poška – VšĮ „Kauno informacinių technologijų mokykla“ profesijos mokytojas, animatorius, konkurso lektorius; komisijos narė Jūratė Šlekonytė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, liaudies pasakų tyrinėtoja, lietuvių tautosakos žinovė; komisijos narė Jūratė Leikaitė-Aškinienė – studijos „Filmų štrichai“ prodiuserė, „Animacijos mokyklos“ vadovė, animatorė, režisierė, scenaristė, dailininkė, iliustratorė ir pedagogė; komisijos narė Dalia Narkevičiūtė – edukatorė, Kauno moksleivių techninės kūrybos centro „Eksperimentinės animacijos” studijos vadovė.

Atsižvelgdami į amžiaus grupės ypatumus bei konkursui nustatytus vertinimo kriterijus, komisijos nariai vertino sukurtos animacijos etniškumą, idėjos ir atlikimo originalumą, meninį pateikimą, estetiškumą, atlikimo technikos sudėtingumą ir išbaigtumą. Komisija skyrė nuo 5 iki 10 taškų labiausiai patikusiems darbams, o taškus susumavus buvo nustatyti I-ų, II-ų ir III-ių vietų laimėtojai.

Prieš baigiamąjį konkurso aptarimą taip pat vyko viešas balsavimas, kurio metu prie dalyvių vertinimo prisidėti ir už labiausiai patikusį filmuką balsą atiduoti buvo kviečiami visi norintys.

„Kuomet pradėjome analizuoti viešojo balsavimo rezultatus, pastebėjome, kad šis konkursas ne tik pateisino, bet ir viršijo mūsų lūkesčius. Tikėjome, kad dalyviai paragins balsuoti savo šeimos narius, giminaičius, draugus, mokyklų bendruomenes ir iš tiesų sulaukėme gausaus vertintojų būrio. Šių metų viešojo vertinimo metu konkurso kūrybinius darbus įvertino daugiau kaip 1700 asmenų” – atskleidė renginio vedėja D. Kulakauskienė.

Konkurso jaunesniųjų grupėje nugalėjo kūrybinis darbas „Žiema, žiema, bėk iš kiemo”, kurį sukūrė Kauno moksleivių techninės kūrybos centro mokinių komanda: Edita Rakauskaitė, Ventė Adomaitytė, Gabrielė Staskonytė, Ugnė Urbonavičiūtė, Eva Jančiauskaitė, Adomas Galinčinas ir Gabrielius Grušpalkis; mokytoja Dalia Narkevičiūtė. Labiausiai publikos pamėgtu filmuku šioje kategorijoje tapo mokymosi namų „Patirčių slėnis” mokinės Vasrės Vyšniauskaitės pristatytas animacinis filmukas „Kaip velnias matavo ežerus”, mokytoja Jovita Vyšniauskienė.

Vyresniųjų grupės nugalėtojas – Kauno „Vyturio“ gimnazijos mokinys Gustas Kielius, ekranizavęs pasaką „Ropė”, mokytoja Rita Pocienė. Vyresniųjų kategorijoje publikos numylėtiniu išrinktas kūrybinis darbas „Geroji laumė“. Jo autorės – Kauno Simono Daukanto progimnazijos mokinės Luknė Baltrušaitytė, Goja Pakulaitė, Luknė Mokolaitė, Smiltė Vačiukynė, Radvilė Šlupaitė, Adelė Vainoraitė, Rusnė Ramanauskaitė. Merginų mokytojas Fernando Antunez Cid.

Tokie renginiai, kaip šis konkursas, pasak organizatorių, turi labai svarbų tikslą – šviesti moksleivius apie lietuvių papročių, tautosakos, grožį ir prasmę, išmokti ją vertinti, atskleisti mūsų tautos per amžius sukauptą išmintį per meną ir šiuolaikines technologijas, skatinti moksleivius pačius tapti aktyviais tradicijos sekėjais bei kūrėjais.

Kauno tautinės kultūros centro komanda už ilgametį bendradarbiavimą, palaikymą ir įsteigtus prizus dėkoja partneriams: Klaipėdos rajono švietimo centrui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Kauno informacinių technologijų mokyklai bei kasmetiniams rėmėjams VšĮ „Filmų štrichai”.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Organizatorius – Kauno tautinės kultūros centras.

Pamatyti visus animacinius filmukus galima Kauno tautinės kultūros centro svetainėje www.ktkc.lt.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA