Vengrijos parlamentui pirmadienį ratifikavus Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, Lietuvos vadovai sveikina šalį ir vadina tai istorine diena stiprinant regiono bei viso Aljanso saugumą.
„Istorinė diena visiems NATO sąjungininkams ratifikavus Švedijos priėmimą į Aljansą. NATO ir Baltijos regionas dabar taps stipresnis nei bet kada anksčiau. Sąjungininkų įsipareigojimas užtikrinti mūsų valstybių saugumą ir gynybą yra vieningas ir nepajudinamas. Sveika atvykusi į NATO šeimą, Švedija!“, – socialiniame tinkle „X“ skelbia prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad po Vengrijos sprendimo galutinai pašalinus kliūtis 32-ajai narei prisijungti prie Aljanso, tai sustiprins pačios Švedijos, Baltijos-Šiaurės šalių bei „viso NATO“ ir platesnio regiono saugumą.
Ji tvirtino laukianti ir dar didesnės NATO plėtros.
„Kol mes netrukus švęsime Švedijos visateisę narystę, aš laukiu #NATO33, nes tai iš esmės sustiprintų Europos saugumą. Nes demokratijos yra stiprios kartu“, – savo „X“ paskyroje skelbė I. Šimonytė.
„Šis etapas sustiprina Aljanso pastangas užtikrinti saugumą ir klestėjimą Europoje, Šiaurės Amerikoje ir už jų ribų. Esminis žingsnis pasaulinio stabilumo link“, – Budapešto žingsnį įvertino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vengrijos parlamentas, pirmadienį patvirtinęs Švedijos stojimo paraišką, užbaigė daugiau nei metus trukusį atidėliojimą, kuris supykdė NATO partnerius Ukrainai kovojant su Rusijos invazinėmis pajėgomis.
Ši 2022-ųjų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija paskatino Švediją ir kaimyninę Suomiją pateikti paraiškas dėl prisijungimo prie Aljanso, taip nutraukiant ilgametę abiejų šalių karinio neprisijungimo poziciją.
Suomija 31-ąja JAV vadovaujamo gynybinio aljanso nare tapo pernai balandį, o Švedijos kandidatūra buvo sustabdyta priešinantis Turkijai ir Vengrijai – Stokholmo paraišką Ankara ratifikavo tik praėjusį mėnesį.
