Už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti siūloma taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti tokias Baudžiamojo kodekso pataisas.
Dabar už nelegalių lošimų organizavimą nei įmonėms, nei jų vadovams jokios atsakomybės nėra.
Pokyčių iniciatorius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis įsitikinęs, kad nauja tvarka sumažintų nelegalių lošimų mastą bei teisėsaugai palengvintų bendravimą su kitų valstybių institucijomis persekiojant nelegalių lošimų organizatorius.
„Teisėsauga galės kelti ir tarptautines bylas“, – BNS sakė J. Džiugelis.
Pasak jo, dabar teisėsaugos institucijos neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo persekiojimo, kai lošimai organizuojami nuotoliu, o uždarytų nelegalių svetainių savininkai nėra nubaudžiami.
Pataisos numato, kad atsakomybė nuo 2024 metų liepos atsirastų bet kokių nelegalių azartinių lošimų, įskaitant ir nuotolinių, organizatoriams, taip pat asmenims, kurie neturėdami leidimo tokiai veiklai siūlys dalyvauti nelegaliuose lošimuose. Jie būtų baudžiami viešaisiais darbais arba baudomis, kurių dydžiai dar bus nustatyti, jiems grėstų ir laisvės apribojimas arba atėmimas iki ketverių metų.
Iki ketverių metų laisvės atėmimas numatytas ir už vertimąsi stambiu mastu kitomis veiklomis neturint licencijos.
Nelegalūs lošimai, J. Džiugelio teigimu, dabar užima trečdalį visos rinkos, o nuotolinių lošimų rinka nuo 2016 metų išaugo 5,5 karto.
Lošimų priežiūros tarnyba skelbia beveik 1,5 tūkst. nelegalių lošimų svetainių adresų, prieiga prie kurių teismų sprendimu turi būti užblokuota.
Seimas praėjusią savaitę taip pat pradėjo svarstyti pataisas, ar dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Toks reikalavimas galiotų ir lošiantiems nuotoliu, ir lošimo vietose. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o į kazino įleidžiama nuo 21-erių.
