Savivaldybė „visuomenės labui“ perima taip ir nepastatyto turgaus sklypą Šiaulių gatvėje | Kas vyksta Kaune

Savivaldybė „visuomenės labui“ perima taip ir nepastatyto turgaus sklypą Šiaulių gatvėje

R . Tenio nuotr. / „Kas vyksta Kaune“ montažas

Kainavo tai kainavo: ir pinigų, ir nervų, ir laiko, bet pagaliau miesto valdžia priartėjo prie tikslo. Tad netoli Geležinkelio stoties (alaus bravoro kaimynystėje), paėmus visuomenės poreikiams (nutraukus naudojimosi teisę) Šiaulių g. 30 žemės sklypą ir jame esančius statinius, čia pakaks vietos ir dviem gatvėms – Apynių bei Volfo ir Engelmano – nutiesti, ir automobilių aikštelėms įrengti bei vaikų darželiui pastatyti.

Gal kažkas spėlioja, kad svarbiausios šiuo atveju automobilių aikštelės, padedančios savivaldybės įstaigai „Parkavimas Kaune“ dar labiau mieste plėsti „ganyklas“ pinigams iš mašinų savininkų rinkti? Fe, kaip negražu taip galvoti, – juk ne dėl savo asmeninės, bet dėl visų miesto gyventojų gerovės Kauno valdžia taip stengiasi.

Kaip Lampėdžiuose plėtros akcentas – paplūdimys neįgaliesiems, tuo pačiu „užgriebiant“ ir kotedžų statybai tinkamas paupio bei kitas iki 1975-ųjų Kaunui nepriklaususios kurortinės vietovės teritorijas, taip Šiaulių gatvėje akcentas – vaikų darželis, liudijantis savivaldybės gerus norus pasitarnauti „visuomenei plečiant socialinę infrastruktūrą“. O į šią sąvoką įeina nuostatos „švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti“.

Sprendimui turi pritarti Kauno miesto taryba

Ir kai ji pritars, tai turėdamas tarybos įgaliojimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, žinoma, teisės aktų nustatyta tvarka, pateiks Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui prašymą bei dokumentus dėl žemės sklypo Šiaulių g. 30 ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (naudojimosi teisės nutraukimo).

Taip pat savivaldybės administracijos vadovas pasirašys sutartis dėl nuostolių, kurie neišvengiami, paimant viename iš sprendimo priedų nurodytus statinius visuomenės poreikiams (nutraukiant naudojimosi teisę), atlyginimo, pasirašys ir kitus susijusius dokumentus. Tuo pačiu miesto politikai paves savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti ir žemės sklypo bei jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kai tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas priims sprendimą dėl jų pradžios.

Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kada žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus. Įstatyme kaip tik numatytas žemės paėmimo atvejis, kai ji, tenkinant viešąjį interesą, yra reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti. Tiesa, savivaldybės taryba, pateikdama prašymą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (pagal žemės sklypo buvimo vietą), privalo pagrįsti, kad „konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.

Suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę“ (citata iš viešai paskelbto Kauno miesto tarybos būsimo sprendimo projektą lydinčio Aiškinamojo rašto).

Kauno politikams dar paaiškinta, kas yra formalųjį švietimą papildantis ugdymas, netgi – tai, jog „ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius (…). Ir kad – ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Kas yra automobilių aikštelės, matyt, kauniečių išrinktiesiems aiškinti nereikia.

Savivaldybė veikia savarankiškai

Kiekviena savivaldybė būtent pirmiausiai jos gyventojų poreikiams patenkinti kuria ikimokyklinio ugdymo švietimo programų teikėjų tinklą ir daro tai absoliučiai savarankiškai. Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva, 2021 metais, kai prasitarta apie idėją nebaigto statyti turgaus vietoje įkurdinti vaikų darželį, parengta „Švietimo paslaugų plėtros galimybių ir šioms paslaugoms reikalingos infrastruktūros poreikio Centro seniūnijoje galimybių studija“.

Stoties turgus
R. Tenio nuotr.

Atlikta detali nenaudojamų žemės sklypų analizė parodė, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima statyti ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas bei lauko infrastruktūrą, Centro seniūnijoje nėra. Tad pasiūlyta vienintelė tinkama teritorija – Šiaulių g. 30. Tiesa, lyg tyčia Kauno meras dar prieš tai ne kartą viešai buvo pasisakęs, jog vietų trūkumo vaikų darželiuose problemą miestas jau išsprendęs…

Nuo visuomenės nenutylėta, kad 2021 m. spalio 19 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo Šiaulių g. 30, Kaune, poreikio visuomenei“ miesto taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti nurodyto žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą bei numatyti šio sklypo bei statinių jame paėmimą. Ne šiaip kažkam, o – visuomenės poreikiams.

Tiesa, toks „scenarijus“ nepatiko kitiems „Stoties turgaus“ bendrovės akcininkams. Tačiau miesto valdžia buvo atkakli, ir šiemet, liepą, savivaldybės administracijos direktorius patvirtino detalųjį planą, keičiantį Kauno miesto valdybos prieš 27-erius metus (1996 m. balandžio 23 d.) patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą.

Būtent to paties Šiaulių gatvės sklypo, kuriame už turgaus uždirbtas, už akcininkų bei už skolintas lėšas (Kauno miesto savivaldybei garantuojant) buvo statomas naujas turgus. Kaip tik tuometei visuomenei aiškinta, jog jį pastačius, nebeliks turgaus M. K. Čiurlionio gatvėje, o jo teritorija bus panaudota gerinant transporto eismo sąlygas prie Geležinkelio stoties. Tas reikšmingas „socialinis poreikis“ iš dalies leido pateisinti ir paskolų ėmimą naujo turgaus statybai su savivaldybės garantija. Juolab, kad prie Geležinkelio stoties esančio turgaus („UAB „Stoties turgus“) net 51 proc. akcijų paketą Kauno savivaldybė pasiliko sau. Nors apie 20 kitų miesto turgaviečių ji be jokių išimčių privatizavo visu šimtu procentų.

„Turginiams“ protestuoti, tiesa, nuotoliu, padėjo ir parlamentarai

Naujo turgaus statyba turėjo būti baigta 2001-aisiais. Bet interesas jį pastatyti jau buvo išblėsęs. Pinigų pritrūko, todėl statybos Šiaulių gatvėje apmirė, kaip matome, – ilgam. Tiesa, 2003-aisiais, vos Kauno miesto savivaldybės vadovu tapus merui Arvydui Garbaravičiui, savivaldybė nusprendė parduoti jai priklausančias turgaus akcijas ir atsisakė toliau būti paskolų turgaus statybai garantu. Va, tuomet kai kas ir sužinojo, ką reiškia aukštas kraujospūdis…

Turgaus prekeiviai prie miesto savivaldos rūmų nesyk protestavo prieš savivaldybės sprendimą. Reikalavo savivaldybei priklausančias akcijas padovanoti tiems, kas turguje prekiauja. Deja, įstatymai „dovanos“ nenumatė.

2003-ųjų rugsėjį į teismą kreipėsi keli Seimo nariai. Prašė pripažinti Kauno miesto tarybos sprendimą dėl UAB „Stoties turgus“ akcijų pardavimo prieštaraujančiu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo atitinkamiems punktams, ir jį panaikinti.

Atnaujintas stoties turgus
Atnaujintas stoties turgus / R. Tenio nuotr.

Tarp tų Seimo narių buvo ir parlamentaras P-as G-is (tokie inicialai nurodyti internete paskelbtoje teismo nutartyje. Beje, šis Seimo narys (per advokatą) panašų reikalavimą išdėstė teismui dar ir solo, – kaip privatus asmuo, kuris „lankosi ir perka šiame turguje ir kurio teisės parduodant akcijas bus pažeistos“). Reikalavimas Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas 2005-ųjų sausį. Bylinėjantis, bandyta remtis prielaida, jog atsikračiusi naudos neduodančių komercinio objekto akcijų, savivaldybė visuomenei atneš žalos…

Vieši protestai ir valdžioje augino abejojančių turgavietės akcijų pardavimo nauda gretas. Kita vertus, pačioje bendrovėje „Stoties turgus“ buvo galima priimti sprendimą, už jį balsavus ne 50 proc., plius viena akcija, bet tik dviejų trečdalių jų savininkų balsais. Tie vadinami smulkieji akcininkai, vėliau perpardavę savo akcijas, blokavo akcijų paketo turėtojos – miesto savivaldybės – ketinimus atsikratyti su savivaldos funkcijomis nieko bendro neturinčios komercijos, – turgaus akcijų.

Bet jeigu ankstesnės Kauno valdžios į turgų žvelgė tik kaip į komercinį objektą, tai dabartinė mato „visumą“, tiksliau – teritoriją, kurią anaiptol galima panaudoti kur kas pelningiau nei renkant rinkliavas iš prekiaujančiųjų grybais, uogomis ar gėlėmis.

Visuomenė dabar jau supažindinta su savivaldybės ketinamo pastatyti senojoje, tebeveikiančioje, turgavietėje prie stoties (M.K. Čiurlionio g.) naujo turgaus paviljono su „automobilių saugykla“ projektu. O Šiaulių g. 30, pagal detaliojo plano sprendinius, numatyta suformuoti 4 sklypus, kuriems nustatomi teritorijos tvarkymo reglamentai. Sklypai, kaip pažymi savivaldybės administracija, formuojami vaikų darželio, Apynių ir I. B. Volfo ir F. Engelmano gatvėms bei stovėjimo aikštelei prie Kaunakiemio gatvės.

Planuojamas užstatymas projektuojamas, atsižvelgiant į teritorijoje esančius apribojimus…

… darželio sklypui reikalingą želdinių plotų kiekį bei preliminarią darželio pastato formą. Formuojamo sklypo teritorija projektuojama, atsižvelgiant į gretimus įregistruotus sklypus, gretimų gatvių inventorines ribas, Apynių ir I. B. Volfo ir F. Engelmano gatvėms reikalingą plotą“ (savivaldybės administracijos Aiškinamasis raštas).

Niekas nepaneigs, kad darželis – gerai, želdiniai – irgi. Dar gera (tam, kas šeimininkaus dalyje teritorijos) ir galimybė vaikų tėvelius prie darželio papildomai apmokestinti, jei šie savo atžalas vežios automobiliais. O gal nevežios, iš anksto apgalvoję viliojančią perspektyvą darželį pasiekti viešuoju transportu, kad būtų galima užsukti į bravorą alaus..?

Anot savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus specialistų, UAB „Kelprojektas“ 2023 m. spalio mėn. parengė sąnaudų ir naudos analizę, kuria pagrįstas minėto žemės sklypo ir jame esančių statinių, paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas, kai siekiama tenkinti viešąjį interesą numatant įgyvendinti sklypo Šiaulių g. 30 pertvarkymą, pastatant visuomeninės paskirties pastatą – darželį, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles bei nutiesiant Apynių ir I.B. Volfo ir F. Engelmano gatves.

Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, „kitos paskirties žemės sklypas (plotas – 1,4347 ha) Šiaulių g. 30 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Ši teritorija 1996 m. liepos 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi (iki 2095-ųjų) išnuomota uždarajai akcinei bendrovei „Stoties turgus“. Žemės sklype įregistruoti: nebaigtas statyti pastatas – prekybos ir paslaugų kompleksas ir kiemo statiniai – kanalizacijos šuliniai“.

Statybos baigtumas dabar – tik 64 proc. „Teritorija yra apleista, joje nevykdoma veikla, ir ji neteikia socialinės naudos visuomenei“.

Lėšų poreikis ir šaltiniai

Įgyvendinti sprendimą dėl žemės paėmimo bei nekilnojamojo turto įsigijimo savivaldybės nuosavybėn žadama savivaldybės biudžeto lėšomis. Kiek tai atsieis mokesčių mokėtojams, neskelbiama. Pinigų reikės ir su tuo paėmimu visuomenės poreikiams susijusioms biurokratinėms procedūroms atlikti bei šį darbą dirbantiems tarnautojams apmokėti.

Asociatyvi / Finansų ministerijos nuotr.

Tiesa, šiek tiek pinigėlių savivaldybė tikisi gauti iš pačios UAB „Stoties turgus“, bet juk daugiau nei pusė akcijų priklauso ne kam kitam, o savivaldybei. Tik kas visuomenę informuoja apie tai, kiek savivaldybė jau išleido viešųjų finansų (biudžeto lėšų), samdydama iš šalies advokatus? Juk ne vienerius metus jiems teko ginti savivaldybės interesus teisminiuose ginčuose su kitais tos pačios bendrovės akcijų turėtojais, – UAB „Transanta“ (13 proc.) bei AB „Raidė“ (36 proc.)?

Pagaliau, ar kur nors buvo fiksuojamos visos su ta nelemta (taip ir nepabaigta) turgaus statyba iki šiol susijusios išlaidos? Ar paskaičiuota, kiek biudžetui kainuos visos pradėtos ir būsimos pertvarkos, ar visuomenė gali žinoti, kas iš tikrųjų bus naudos gavėjas?

Ir tai – jau istorijos pabaiga?

Štai, šių metų rudenį Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos bei Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stoties turgus“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo.

Byloje prevencinį ieškinį teikusi bendrovė siekė „uždrausti savivaldybei atlikti neteisėtus veiksmus, – imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl žemės sklypo su jame esančiais ieškovei priklausančiais statiniais, paėmimo visuomenės poreikiams; įpareigoti atsakovę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal 2022 m. sausio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą.“

Kauno apylinkės teismas balandžio 3 d. atmetė UAB „Stoties turgus“ ieškinį. Teismas nustatė, kad „Kauno miesto valdybos sprendimu (1996 m. balandžio 23 d. ) pritarta prie Šiaulių g. šiaurės vakaruose – su Apyniu g., pietvakariuose – su Kaunakiemio g., pietryčiuose – su bendrojo naudojimo keliu valstybinėje žemėje, sumažintos apimties detaliajam planui“.

Teismo nutartyje minima, jog tos pačios valdybos vėlesniu (1996-ųjų liepos 16 d.) sprendimu, „nuspręsta paimti iš ieškovės 9 870 kv. žemės plotą į valstybinės žemės fondą miesto reikmėms, o kaip kompensaciją išnuomoti ieškovei žemės sklypą prie Šiaulių ir Kaunakiemio gatvių bei sudaryti sklypo ilgalaikės nuomos sutartį (…) Ieškovei iki 2095 m. liepos 26 d. išnuomotas 1,4347 ha valstybinės žemės sklypas, ir ji savo lėšomis pradėjo naujų statinių statybas“, – dėstoma teismo nutartyje.

Apie tai, kaip klostosi jau šiais, mero Visvaldo Matijošaičio laikais, tolesnė UAB „Stoties turgus“ veiklos istorija, ne kartą pasakojo ir portalas „Kas vyksta Kaune“. Savivaldybė, būdama 51 proc. akcijų paketo savininkė, iki minimumo apribojo turgaus bendrovės veiklą ir pajamas. Nes patikėjo savivaldybės biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“ realiai valdyti (rinkliavų už prekybos vietas rinkimas) turgavietę prie Geležinkelio stoties.

Verslo planas apvylė turgaus akcijų paketo turėtojus

Teismo dokumentuose dar primenama, kad 2021 m. liepos 14 d. per „Stoties turgus“ akcininkų susirinkimą bendrovei nurodyta pateikti savivaldybei numatomų investicijų planą. Tai yra, – raštu išdėstyti, kaip ji planuoja užbaigti turgaus (be kurio jau seniai Kaunas apsieina) statybas Šiaulių gatvėje.

Planas turėjo paaiškinti, iš kokio „maišo“ žadama semti reikalingus milijonus sutvarkyti miestui gėdą darančią teritoriją, kuria džiaugiasi nebent prieglobsčio ieškantys benamiai (beje, žurnalistei yra tekę policijoje girdėti, kad toje nebaigtoje statybvietėje buvo rastas ne vienas jau atsisveikinęs su šia ašarų pakalne priklydėlis)…

„Stoties turgus“ parengė verslo planą, bet jis savivaldybės, jau dėliojusios savas projekcijas sklypui Šiaulių gatvėje, neįtikino. Tad 2021 m. spalio 19 d. Kauno miesto savivaldybės taryba ryžtingai priėmė sprendimą dėl žemės sklypo poreikio visuomenei. O Regionų apygardos administracinis teismas, vėliau atsisakęs priimti ieškovės (UAB „Stoties turgus“) skundą, motyvavo tuo, kad „tarybos sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių“.

Apylinkės teismo neįtikino ieškovės pateikti argumentai. Lygiai taip – ir keli argumentai atsakovės. Todėl šis teismas netenkino Kauno miesto savivaldybės prašymo dėl 4 793,05 eur. advokato pagalbos išlaidų priteisimo…

„Nustatęs, kad atsakovės (savivaldybės) Teisės ir konsultavimo skyriuje dirba 24 darbuotojai, teismas padarė išvadą, jog atsakovės vidiniai resursai buvo pakankami šioje byloje tinkamai atstovauti savivaldybei viso teisminio proceso metu. Teismo vertinimu, advokato pagalbos poreikio šioje byloje nebuvo, atsižvelgiant ir į bylos pobūdį“.

Tiesa, paskui apeliacinės instancijos teisme nuspręsta kitaip.

Kauno apygardos teismas nutarė…

…priteisti Kauno miesto savivaldybei iš ieškovės – UAB „Stoties turgus“ – 4 793,05 eur. – išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės skundas (prevencinis ieškinys) atmestas, – savivaldybės sprendimas paimti žemę Šiaulių g. 30 „visuomenės poreikiams tenkinti“, lieka galioti.

Atsižvelgta ir į savivaldybės samdyto advokato prašymą, pateiktą šių metų rugsėjį. Advokatas paprašė teismo priteisti iš ieškovės savivaldybės naudai 7 284,68 eur. Nes būtent tokią mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto pinigų sumą (turinti 51 proc. minėtos bendrovės akcijų) Kauno miesto savivaldybė, „kovodama su biznio partneriais“ (49 proc. akcijų savininkais), sumokėjo už paslaugas advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Tačiau teismas pagrįstomis pripažino tik dalį tos sumos (3000 eur.) – kaip išlaidas, pagrįstas apeliacinės instancijos teisme.

Nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis. Ar tai bus istorijos apie išskirtinį, „pusiau valdišką“ turgų prie Geležinkelio stoties geros pabaigos pradžia, matysim.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA