Likus dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, į Lietuvą pirmadienį atvyksta Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).
Drauge su prezidentu Gitanu Nausėda ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku jie stebės dvišales Lietuvos ir Vokietijos karių pratybas „Grifonų audra“.
Pratybų metu su Lietuvoje viešinčiu J. Stoltenbergu šalies vadovas aptars pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui bei saugumo situaciją regione.
G. Nausėda taip pat priims su NATO vadovu Vilniuje viešinčią Šiaurės Atlanto Tarybą (angl. North Atlantic Council), kurią sudaro sąjungininkų diplomatai.
NATO praėjusią savaitę parengė pirmąjį Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį ir pradėjo derybas dėl galutinio dokumento teksto.
Daugiausiai dėmesio per NATO viršūnių susitikimą bus skiriama Ukrainai, Aljanso šalims nesutariant dėl jos integracijos į bloką.
Taip pat bus sprendžiama dėl didesnių NATO šalių narių įsipareigojimų didinant gynybos finansavimą, rytinio sparno apsaugos.
Aukšto lygio vizitas į Lietuvą vyks pasauliui tebestebint įvykius Rusijoje, kur savaitgalį privati samdinių grupuotė „Wagner“ surengė maištą prieš šalies karinę vadovybę.
Parą trukusį maištą „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas užbaigė paskelbdamas atsitraukimą. Tai buvo vienas didžiausių iššūkių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ilgamečiam valdymui ir rimčiausia saugumo krizė šalyje nuo jo atėjimo į valdžią 1999 metais.
Brigados klausimai
Susitikimo su B. Pistoriusu metu prezidentas aptars Lietuvos ir Vokietijos dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione. Šiais klausimais su Vokietijos gynybos ministru kalbėsis ir A. Anušauskas.
Į Pabradėje vykstančius mokymus atvyko bataliono dydžio vokiečių karių vienetas su paramos elementais, čia jie treniruojasi su lietuviais, iš viso pratybose treniruojasi apie 1,2 tūkst. karių.
Mokymuose dalyvaujantys Vokietijos kariai yra iš Lietuvai priskirtos brigados, dėl kurios nuolatinio dislokavimo Lietuvoje šalių politikai nesutaria.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę ir pasiryžimą „ginti kiekvieną NATO centimetrą“.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekia, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas mano, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nėra, o Lietuvoje dislokuotas tik minėtasis vieneto štabas.
