Ateinantį antradienį Kauno miesto taryba vėl pasinaudos jai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo suteikta teise nustatyti savivaldybei priklausančių biudžetinių ir viešųjų įstaigų kainas bei tarifus už teikiamas paslaugas. Tai – išimtinė savivaldybės politikų kompetencija.
Beje, būtent 2021-ųjų savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko ataskaitoje, kurios jis pats (ir visai ne dėl savo kaltės) viešai nepristatė, kaip tik buvo atkreiptas dėmesys į kultūros įstaigas, kurios savivaldybės atstovų įsitikinimu, turėtų visapusiškai išnaudoti savo kūrybinius bei kitokius pajėgumus, labiau vertinti tai, ką iki šiol yra pasiekusios, ir daugiau uždirbti.
Keičiant iki šiol galiojantį 2021-ųjų spalio 19-osios sprendimą, naujos kainos bei tarifai miesto kultūroje įsigalios nuo 2023-ųjų kovo 1-osios.
Pernykštės įstaigų ataskaitos dar neskelbiamos, tačiau jau žinoma, kad 2022-aisiais daugiausiai iš visų lėšų uždirbo šis savivaldybės profesionalaus meno kolektyvas – Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO). Miesto politikams pateiktame Aiškinamajame rašte, kurį parengė savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, pažymima, jog tiek šis orkestras, tiek kitos kultūros įstaigos pačios teikė siūlymus, ką derėtų keisti naujame „kainininke”.
Pavyzdžiui, nustatant Kauno miesto simfoninio orkestro koncerto Lietuvoje kainą, įvedamas naujas – repertuaro sudėtingumo kriterijus: nesudėtingas (barokinės muzikos kūriniai), vidutinio sudėtingumo (romantizmo, klasicizmo stiliaus kūriniai) ir sudėtingas (šiuolaikinė muzika, pirmą kartą orkestro atliekami kūriniai). Taip pat nustatomas vienodos trukmės – 1 valandos, koncerto įkainis (buvo 1 ir 2 valandų koncerto įkainiai). Tokios paslaugos kainą siūloma didinti dėl didėjančių orkestro patiriamų išlaidų, – transporto, nuomos, solistų, kitų koncertinės programos kūrinių atlikimui samdomų atlikėjų paslaugų kainos didėja, lyginant su ankstesniais metais.
Anot savivaldybės tarybos sprendimo projekto rengėjų, KMSO koncertinių gastrolių užsienyje paslaugai nustatomas 1 valandos trukmės koncerto įkainis (buvo 1 koncerto, kurio trukmė – neapibrėžta, įkainis). Kaina keičiama, atsižvelgiant į orkestro patiriamas išlaidas: transporto (autobuso) nuomos, solistų, kitų koncertinės programos atlikimui samdomų atlikėjų paslaugų kainų didėjimą. Taip pat numatoma didinti koncertų, organizuojamų Kauno valstybinėje filharmonijoje, įkainius, siekiant padengti padidėjusias įstaigos patiriamas išlaidas. Į paslaugos kainą įskaičiuota patalpų nuomos, samdomų atlikėjų, techninio aptarnavimo (įgarsinimo, apšvietimo), reklamos paslaugų kaina, žmogiškieji ištekliai.
Nuo kovo 1-osios taip pat numatoma didinti užsakomųjų įrašų įkainius, atsižvelgiant į rinkos kainas ir įvertinus KMSO patiriamas išlaidas (įskaičiuota patalpų nuomos, įrašams samdomų papildomų atlikėjų paslaugų kaina, žmogiškieji ištekliai). Ketinama iš „kainininko” išbraukti paslaugas, susijusias su orkestro kilnojamojo turto – instrumentų, nuoma, kadangi vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 19 d. sprendimu, trumpalaikės turto nuomos įkainius nustato administracijos direktorius.
Portalas „Kas vyksta Kaune”, paprašęs Kauno miesto simfoninio orkestro vadovą Algimantą Treikauską pakomentuoti būsimus pokyčius, pirmiausia pasidomėjo, ar daug, pavyzdžiui, rinkoje yra užsakovų, kurie mokėtų puspenkto tūkstančio eurų už visos sudėties šio orkestro koncertą?
„Jei žymesni atlikėjai, jei gera programa, tai tikrai galim tikėtis tokios kainos, – užsakovų yra. Taip, koncertai pabrangs, bet ir jų rengimo išlaidos irgi yra padidėjusios. Ta numatyta 4,5 tūkstančio eurų suma už koncertą – didžiausia. Tačiau yra galimybių koncertuoti mažesniu muzikantų sąstatu, tuomet koncertai – pigesni.
Orkestras yra Kauno miesto savivaldybės, todėl visi jo uždirbti pinigai pervedami jai. Tai – mūsų specialiosios lėšos, kuriomis mokame atlikėjams honorarus, apmokame viešbučius, nuomojame Filharmonijos salę, mokame komunalinius mokesčius. Viskas juk kainuoja, todėl reikia pasistengti uždirbti. Kiek uždirbsim, – tiek turėsim”, – paaiškino A. Treikauskas.
Keičiasi paslaugų kainos ir Kauno kultūros centre, kur nuo pat pokario laikų gyvavo nemažai, kaip dabar vadinama, neprofesionalaus meno (saviraiškos) kolektyvų. Daug kas prisimena ne tokius tolimus laikus, kai kiekvienas, atėjęs į šią Vytauto prospekte esančią kultūros įstaigą, galėjo nemokamai stebėti spektaklį ar koncertą, dalyvauti dailės būrelio veikloje ar kitokiuose užsiėmimuose. Šiais laikais ir čia už daug ką tenka susimokėti.
Nauji paslaugų įkainiai, žinoma, nėra labai dideli, numatytos ir nuolaidos. Mažiems ar seniems, socialiai remtiniems asmenims, o taip pat – kultūros darbuotojams, parodantiems tai patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, už edukaciją ir pamokėles kūrybinėse dirbtuvėse mokėti nereikės. Bet išvažiuojamoji edukacija Kauno mieste ar Kauno rajone įvertinta 150 eurų, kituose Lietuvos miestuose – brangiau, dar pridėjus ir transporto išlaidas. Panašiai vertinamos ir išvykstamųjų meninių projektų paslaugos.
Pageidaujantiems 3 valandas praleisti pačiame Kauno kultūros centre veiksiančioje kūrybinėje stovykloje, teks sumokėti 10 eurų. Kūrybinės fotografijos dirbtuvės (pažengusiems) savo duris centre atvers tik tam, kuris už 4 užsiėmimus sumokės 100 eurų. Nepažengusiems tai atsieis pigiau. Kainuos ir Judesio laboratorijos pamokų ciklas, bilietai į renginius, taip pat – renginių priežiūros bei organizavimo paslaugos.
Atkreiptinas dėmesys, jog minimam Kultūros centrui (kaip paviešinta Aiškinamajame rašte) suteikta galimybė užsidirbti ne tik po savo stogu (iš prekybos maisto, ne maisto prekėmis, netgi – suvenyrais ar leidiniais), bet ir Kauno senamiestyje, per metų sandūros šventes.
Tokia „renginio organizatoriaus paslauga „Kalėdų miestelyje” įvertinta (priklausomai nuo to, kuo ir kiek ilgai prie šventinės eglės paslaugos teikėjas prekiauja), nuo keliasdešimties iki kelių šimtų, o jei per visą kalėdinį laikotarpį, – iki kelių tūkstančių eurų. Tai – dar ne galutinė kaina, nes pati savivaldybė prekybininko nenumato atleisti nuo pareigos dar sumokėti į jos biudžetą vietinės rinkliavos mokestį.
Tad nereikėtų per šventę į Rotušės aikštę atėjusiems pirkėjams piktintis dėl aukštų spurgų ar karšto vyno kainų, nes dalis lėšų iš pernelyg didelių prekybos antkainių stiprina Kauno kultūrą. Tą pačią, kuriai tapęs Europos kultūros sostine, Kauno miestas, nepagailėjo, biudžetan mokesčių mokėtojų sudėtų 9 mln. eurų.
Tarybos posėdžio išvakarėse viliamasi, jog miesto politikams priėmus kiekvienos kultūros įstaigos atžvilgiu atskirus sprendimus, joms bus sudarytos galimybės „gauti daugiau pajamų, o šios atitiks teikiamų paslaugų savikainą. Paslaugos nebus nuostolingos, jų kainos bus artimos rinkos ir kitų įstaigų teikiamų paslaugų kainoms, tačiau išliks patrauklios vartotojui”.
