Šį pirmadienį Užimtumo tarnybos (UT) paskelbtais naujausiais duomenimis, spalio 1-ąją šalyje buvo registruota 142 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 5,3 proc. arba 8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Palyginus su 2021 metų spalio 1 dienos duomenimis, bedarbių skaičius mažėjo 27,2 proc. arba siekia 53,2 tūkst. bedarbių.
Tačiau šių metų rugsėjo mėnesį į UT klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 27 tūkst. bedarbių, – 24,3 proc. daugiau nei rugpjūtį. Spalio 1-ąją registruoto nedarbo rodiklis Lietuvoje vidutiniškai siekė 8,1 proc. Kauno apskrityje jis – didesnis.
Nedarbas Kauno apskrityje praėjusį mėnesį sumažėjo 0,3 procentais, didžiausioje apskrities savivaldybėje – Kauno miesto – 0,2 proc. (buvo 9,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, spalio 1-ąją – 9,3 proc.). Kauno rajone – atitinkamai nuo 9,2 proc. iki 9,1 proc.
Mažiausiu apskrityje nedarbo lygmeniu jau ne vienerius metus pasižymi Birštonas, čia per rugsėjį pokyčių nefiksuota, kaip buvo 5 proc. registruotų UT darbingo amžiaus gyventojų, taip ir liko, spaliui prasidedant.
Sparčiausiai nedarbas rugsėjį mažėjo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, – nuo 8,7 proc. iki 7,8 proc. Spalio pirmąją darbo paieškose per UT dalyvavo 1492 šio rajono gyventojai. Rugsėjį įsidarbinti pavyko 210 tarnybos klientams iš Kaišiadorių rajono, dar 32 – pasirinko aktyviąsias darbo rinkos politikos priemones (ADRPP).
Aukščiausias apskrityje nedarbo rodiklis, deja, vis dar priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Spalio 1-ąją UT sąrašuose buvo 10,4 proc. darbingo amžiaus jonaviškių (0,7 proc. mažiau nei rugsėjo pradžioje). Bet daugiau nė viena kita Kauno apskrities savivaldybė neviršija 10 procentų nedarbo lygmens.
Iš jų didžiausios (Kauno miesto) savivaldybės 16828, kaip teigia UT atstovai, spalį pradėjo, būdami šios tarnybos klientai. Dalis jų (2955 žmonės) registravosi rugsėjį. Praėjusį mėnesį įsidarbinti pavyko 2551, o ADRPP pasirinko 428 darbo ieškoję Kauno miesto gyventojai.
Rugsėjį darbus susirado 709 Kauno rajono gyventojai, dar 118 iš buvusiųjų UT sąrašuose pasirinko aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Spalio 1-ąją Užimtumo tarnyboje iš viso buvo 5610 registruotų bei dalyvaujančių darbo paieškose Kauno rajono gyventojų.
Kaip ir prieš keliasdešimt ar keletą metų, taip ir dabar, sausakimši rytiniai traukiniai ne tik iš sostinės priemiesčių, bet ir iš Kauno gabena keleivius į darbus Vilniuje. Ir jau ne vieną mėnesį sostinės regionas išlaiko mažesnis nedarbo rodiklį nei kažkada šalies pramonės sostine vadintas Kaunas. Spalį Vilniaus apskritis pradėjo turėdama 8,4 proc. registruoto nedarbo rodiklį (per rugsėjį jis sumažėjo 0,4 proc.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 53 iš 60 šalies savivaldybių, 4 – nepakito… Užimtumas rugsėjo mėnesį suteiktas 35 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra 6,9 tūkst. arba 24,4 proc. daugiau nei rugpjūtį. 21,4 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 24,3 proc. daugiau nei rugpjūtį. Dar 4,1 tūkst.
UT klientų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 67,4 proc. daugiau negu rugpjūtį, o 9,2 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, rugpjūtį savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,2 tūkst.
Darbo jėgos paklausa Daugelyje Lietuvos regionų išlieka aukšta – rugsėjį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 36,9 tūkst. darbo pasiūlymų. Tik kol kas maža vilčių, kad tokios pačios tendencijos išliks ir energetinės bei finansinės krizės akivaizdoje, kai jau dabar nemažai verslo įmonių skelbia dėl išaugusių kaštų stabdančios plėtrą, o kai kurios iš jų, deja, netgi neslepia atleisiančios nemažai savo darbuotojų.
