Per praėjusį mėnesį Kauno mieste Užimtumo tarnyba (UT) registravo 2405 darbo neturinčius kauniečius, ir rugsėjo 1-ąją tarnybos sąrašuose jų iš viso buvo 17 176. Nedarbas miesto savivaldybėje paskutinį vasaros mėnesį sumažėjo 0,4 proc., (nuo 9,9 proc. iki 9,5 proc. darbingo amžiaus Kauno gyventojų). Per rugpjūtį pavyko įsidarbinti 2208 buvusiems UT klientams, dar 225 kauniečiai pradėjo dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (ADRPP).
Tokiu pat santykiu (- 0,4 proc.) nedarbo rodiklis praėjusių mėnesį sumažėjo visoje Kauno apskrityje. Tiesa, jis ir taip buvo žemesnis nei didžiausioje šios apskrities savivaldybėje. Rugsėjo 1-ąją apskrityje fiksuotas 9,2 proc. nedarbas. Tai – 32 478 darbo ieškantys gyventojai, iš jų 4475 Užimtumo tarnyboje registravosi rugpjūtį. Tą mėnesį įdarbinta 3860 tarnybos sąrašuose buvusių Kauno apskrities bedarbių, dar 541 pradėjo dalyvauti ADRPP.
Kauno rajone nedarbo lygmuo praeitą mėnesį išliko nepakitęs (9,2 proc.). Nors tuomet UT sąrašus papildė 671 rajono gyventojas, tačiau apytikriai tiek pat buvusių bedarbių (per pusę tūkstančio) susirado darbus. Pirmąją rudens dieną Užimtumo tarnyboje fiksuota, jog iš viso darbo paieškose dalyvauja 5708 šio rajono gyventojai.
Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, iš visų Kauno apskrities savivaldybių geriausias praėjęs mėnuo buvo Prienų rajone, – čia nedarbo lygmuo sumažėjo nuo 7,4 proc. (paskutiniojo vasaros mėnesio pradžioje) iki 6 proc. (rugsėjo 1-ąją). Tačiau mažiausiu nedarbu iš visų kitų, kaip ir anksčiau, išsiskiria Birštono savivaldybė. Joje per mėnesį nedarbo rodiklis krito nuo 5,9 iki 5 procentų (visų kurorto darbingo amžiaus gyventojų).
Deja, nors nedarbas prieš rugsėjį mažėjo ir Jonavos rajone, bet aukštu santykiniu bedarbystės rodikliu šis rajonas lenkia (žinant, kokios gali būti energetinės krizės pasekmės, tikėtina, jog ir toliau lenks) visas kitas Kauno apskrities savivaldybes. Minimame rajone registruotas nedarbas per rugpjūtį sumažėjo 0,7 proc. (nuo 11,8 iki 11,1 proc. visų darbingo amžiaus jonaviečių).
Toliau mažesnis nei Kauno apskrityje nedarbo rodiklis išliko Lietuvos Respublikos sostinės regione. Rugsėjo 1-ąją UT sąrašuose iš viso buvo įrašyta 8,8 proc. darbo ieškančių Vilniaus apskrities darbingo amžiaus gyventojų pavardės. O kadangi įsidarbinti sostinėje galimybių yra daugiau nei Kaune, tad registruotų bedarbių (procentine išraiška) sostinėje rugsėjo 1-ąją buvo 8,7 proc., kai tuo pat metu Kaune – 9,5 proc. visų darbingo amžiaus kauniečių.
Nedarbo rodikliai tiek viename, tiek kitame mieste vis dar aukštesni už Lietuvos vidurkį, tačiau Kaunas labiau nei Vilnius nuo jo nutolęs. Užimtumo tarnyba šią savaitę paskelbė, jog registruotas nedarbas šalyje rugpjūtį mažėjo 0,5 proc. punkto iki 8,6 proc. Tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė 12,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Paskutinį vasaros mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 57 iš 60 šalies savivaldybių. Rugsėjo 1 d. Lietuvoje registruota beveik 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 5,5 proc. arba 8,7 tūkst. mažiau nei liepą. Palyginus su 2021 m. rugsėjo 1 d. rodikliais, bedarbių skaičius mažėjo 29 proc. arba 61,2 tūkst. Šiemet rugpjūčio mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 21,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, panašus skaičius įregistruotas ir per liepą.
Tarnyba primena, jog darbo jėgos paklausa, palyginti su liepa, augo 29,6 proc. – rugpjūčio mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų. Daugiausia jų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, parduotuvių pardavėjams, krovikams, virėjams, apsaugos darbuotojams, statybininkams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų, autobusų bei troleibusų vairuotojams.
Užimtumas rugpjūtį suteiktas beveik 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai – 2 tūkst. arba 7,7 proc. daugiau nei liepą. 17,2 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos (21 proc. daugiau nei liepą). 2,5 tūkst. žmonių pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (12,5 proc. daugiau nei liepą), dar 8,2 tūkst. buvusių UT klientų pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus, liepą tokią veiklą pasirinko 9,4 tūkst. Lietuvos gyventojų.
