Originali instaliacija Senamiestyje – apie beprasmybę, kurioje skendi daugelis – Kas vyksta Kaune

Originali instaliacija Senamiestyje – apie beprasmybę, kurioje skendi daugelis

Aleksoto ir Muitinės gatvių sankirtoje pro šalį einančių kauniečių ir miesto svečių dėmesį gali patraukti viename iš langų pakabintas neįprastų formų veidrodinis kūrinys, o vakarais šį darbą papuošia ir kruopščiai sukurta projekcija. Kauno rotušės pašonėje esantis pastato langas slepia neįprastą meninę instaliaciją, kurios kūrėja – Miglė Žindžiūtė, papasakojo apie kūrinio subtilybes ir kaip ją įkvėpė kasdien naudojami socialiniai tinklai.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galerijoje įžiebta paroda „Paskyra“. Šios parodos kūrėja, Stiklo meno ir dizaino studijų programos absolventė Miglė Žindžiūtė pasidalino mintimis apie sukurtą meninę instaliaciją ir šių dienų socialinių tinklų kuriamą „veidrodžių karalystę“.

Kaip kilo darbo idėja ir kodėl kūrinys pavadintas „Paskyra“?

Jis pagamintas iš veidrodžių, visame darbe yra 84 kvadratai, kurie reprezentuoja žmones, kurie naudojasi socialiniu tinklu „Instagram“. Iš to ir pavadinimas kilo, kad šiame tinkle, jei nori juo naudotis, turi susikurti savo asmeninę paskyrą.

Norėjau parodyti, kad kiekvienas mūsų sekamas influenceris, nuomonės formuotojas, yra vienas į kitą panašūs, kad jie kuria tam tikrą turinį, kuris yra vienas į kitą panašus. Visas tas keliamas turinys gaunasi, kaip iškreipta veidrodžių karalystė. Kai žiūri tuos story, tą turinį, kaip ir viskas vienodai atrodo, tas pats per tą patį, bet tik veidai skiriasi.

Kiek laiko užtrunka sukurti tokį darbą?

Būtent šis mano darbas buvo mano bakalauro baigiamasis darbas, pats jo fizinis sukūrimas užtruko apie dvi savaites, tačiau noriu pastebėti, kad darbo kūrimas nėra tik tai.

Pats meno procesas užtrunka daug ilgiau, vien idėjos vystymas užtrunka gan ilgai. Daugelis žmonių mano, kad daug darbo yra kol sukuri jį, bet yra taip, kad tu eskizuoji, galvoji, neši inspiracijas į savo galvą kažkokias. Pradžioje sukuri viską mintyse, kaip viskas atrodys, o tada lieka tik įgyvendinti.

Rezultatas visada nustebina, nes jis niekada neišeina taip kaip galvojai iš pradžių, kartais technologiniai dalykai galbūt nustebina.

Kai aš dar tik ėjau prie tos idėjos atėjo pirmoji karantino banga, per kurią užsidarė švietimo įstaigos, o aš kaip tik turėjau jau pradėti gaminti savo darbą. Kai viskas užsidarė, pradžioje buvo ta nežinia, stagnacija. Kai man jau leido prisiliesti prie stiklo, kad jį gaminčiau, aš jau žinojau ką turiu daryti ir viskas netruko taip ilgai.

Dabar kai pagalvoju, kai tas darbas stovi lange ir yra padėta tik kortelė su minimalia informacija. Jei aš esu praeivis, kuris nežino viso šito darbo koncepto, tai manyčiau, kad jis įdomus, bet manau menui reikalingas paaiškinimas.

Konceptas darbui yra labai svarbus.

Iš ko pagamintas kūrinys, ar naudojai tik veidrodžius?

Visą darbą atlikau šlifavimo technika, jo nereikėjo degti, kaip įprastą stiklą. Aš šlifavau iš viso 504 briaunas, tai buvo nežmoniškai monotoniškas darbas. Jos turėjo būti nušlifuotos taip, kad visos lygiai sueitų, kad neliktų tarpų, pro kuriuos matytųsi putplastis. Išpjaustyti ir nušlifuoti veidrodžiai buvo klijuojami ant iš putplasčio išpjautų formų.

Ir aš šlifuoju tuos kvadratukus jau pusantros savaitės, atrodo nematau galo. Atrodo tiesiog dėlioju padrikus kvadratus. Po kurio laiko atsivežiau lentą, kurią buvau išsipjovus reikalingom formom, tada pradėjau klijuoti, teko pakeisti kelias klijų rūšis, kad rasčiau tinkamą variantą.

Kai viskas išdžiūvo, reikėjo pakabint darbą, o jis tikrai nemažai sveria. Aš jo nesvėriau, bet teko jį kelt trise, kad galėtume pakabinti.

Pati forma viso darbo yra sukurta pagal „Instagram“ platformą. Ji yra kvadratinė su apvaliais kampais, visur aplink marga. 84 kvadratukai, mano akimis, yra kaip daug mažų story, kurie susijungia ir per vidurį yra kvadratas, o jame yra matinis apskritimas. Visa tai – „Instagram“ logotipas.

Darbe taip pat naudojau projekciją, todėl buvo labai svarbu naudoti veidrodį, o ne skaidrų stiklą, nes vaizdas tiesiog pereitų kiaurai. Veidrodis labai magiškai atspindėjo visą vaizdą. Ta projektoriaus šviesa atsispindėjo nuo visų veidrodžio sienų ir atsirado projekcijos ant grindų, lubų, sienų – tai davė visai kitokį efektą.

Ką žmonės gali pamatyti toje projekcijoje, kas ten vaizduojama?

Matomame vaizde buvo nufilmuota mano kasdieninė veikla „Instagram“ platformoje. Aš tiesiog scrollinau, žiūrėjau story, pereidinėjau iš vienos paskyros į kitą.

Montuojant aš tą vaizdo įrašą stipriai pagreitinau, todėl atsispindint nuo darbo, visas kambarys mirguliavo. Tiek ant darbo, tiek ant visų sienų, tad tai ir sudarė tą įspūdį, koks bereikšmis dalykas yra tam „Instagrame“ sėdėti, kai viskas taip greit keičiasi ir viskas tampa taip vienoda.

Pasirinkai socialinius tinklus, kaip įkvėpimą savo darbui, ar pastebi, kaip socialiniai tinklai veikia visuomenę?

Manau, kadangi socialiniai tinklai šiuolaikiniame pasaulyje tikrai aktualūs, todėl ir pasirinkau nagrinėti būtent šią temą. O „Instagram“ platforma, tarp jaunų žmonių dabar tampa populiaresnė, nei „Facebook“.

Tirdama tą platformą pajutau, kad tu tikrai žlugdai save žiūrėdamas tą turinį. Pavyzdžiui, jei tu seki visus populiariausius, daugiausiai sekėjų turinčius nuomonės formuotojus, tai tu pradedi jaustis kažkoks nepilnavertis.

Tavo gyvenimas pradeda suktis aplink jų gyvenimą, jie kaip ir tampa tavo draugais, bet be grįžtamojo ryšio, nes tu žinai ką jie veikia, kaip jie gyvena, kur jie važiuoja, su kuo ir ką daro. Tu jau net su draugais pradedi apie tai šnekėti, kad „o tu matei, kad įsikėlė į story…“. Atrodo, kad jau tie žmonės tampa bendrais draugais, kurių niekada nematai ir neturi šalia.

Bet ta informacija nėra straipsnis, nėra kažkur aprašyta, o tu matai kiekvieną jų gyvenimo minutę. Gaunasi toks bullshit, kad tu kaip ir pradedi gyvent jų gyvenimą ir siekt jų gyvenimo, nors tai ir sunkiai pasiekiama, todėl pradedi galvot, kad tai kažkokia beprasmybė.

Buvo toks momentas, kai atėjau į akademiją, o ten dirbanti budinti, vyresnė moteris, priėjo prie manęs ir sako „žiūrėjau aš į tą tavo darbą ir nieko nesupratau, ten taip viskas greit juda ir aš nieko nesupratau!“. Aš jai ir paaiškinau, kad būtent tokia esmė ir yra, kad išbalansuotų tas darbas žmones, kad parodytų, kaip „Instagram“ veikla žmogų išbalansuoja. Kai mato, kaip kitų vaikai neverkia, šunys nekakoja, kaip visi gražiai apsirengę Bahamose atostogauja ir tos informacijos tiesiog per daug prisigeriam.

Kitą dieną ta pati budinti man skambino ir sakė, kad tas darbas dar greičiau juda, net juokas paėmė.

Koks buvo pirmas įspūdis pačiai pamačius galutinį darbo variantą?

Kai pirmiausia pakabinom tą darbą, pagalvojau „nu neblogai“, bet didelio įspūdžio nebuvo. Tada, kai paleidau projekciją, bet kambaryje dar buvo šviesa įjungta, tai irgi buvo toks „meh, nu mirga tas darbas“, tačiau, kai nuėjau išjungti šviesą, man tokia nuostaba kilo, kaip visas tas darbas atrodė. Visur mirguliavo tie vaizdai, tikrai įspūdingai atrodė, nesitikėjau tokio stipraus efekto.

Tai kaip ir sakiau, ne visada gaunasi, kaip pradžioje tikiesi.

Ačiū už pokalbį.

Paroda „Paskyra“ veiks iki sausio 31 d. Projekcija veikia visomis dienomis 16-22 val. Muitinės g. 2 lange iš rotušės pusės.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA