Kauno konservatoriai kovingumo neprarando: paaiškėjo, kas stos į kovą dėl mero posto sekančią kadenciją

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Neseniai Kauno konservatorių, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrių sueigos pirmininke išrinkta Jurgita Šiugždinienė pareiškė kituose vietos savivaldos rinkimuose sieksianti mero posto. Buvusi laikinoji Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorė sako bandysianti pasiūlyti kauniečiams alternatyvą vienasmeniam valdymui, jį ketina pakeisti dialogu su bendruomenėmis.

Anksčiau konservatorių tvirtove laikytas Kaunas, jau kuris laikas nebe šios partijos bastionas, bet Visvaldo Matijošaičio suburto judėjimo „Vieningas Kaunas“ dominija.

Nepaisant pralaimėtų dvejų savivaldos rinkimų, ilgus metus mieste dominavę konservatoriai išliko vienintele politine partija, savivaldos rinkimuose įstengusia patekti į miesto savivaldybės tarybą. Kitos politinės jėgos, socialdemokratai, liberalai V. Matijošaičio šalininkų dominuojamoje taryboje mandatų nepelnė.

Likę opozicijoje Kauno konservatoriai neslepia sieksiantys revanšo. Bent jau taip teigia naujoji jų lyderė, Kauno TS-LKD skyrių sueigos pirmininke išrinkta KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė J. Šiugždinienė.

Ji pripažįsta kituose vietos savivaldos rinkimuose sieksianti mero posto. Tai bus antrasis jos bandymas užimti Kauno valdžios olimpą. Praėjusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvavusi J. Šiugždinienė didesnio gyventojų palaikymo nesulaukė ir nusileido pirmajame rinkimų ture balsų daugumą surinkusiam bei antrai kadencijai meru išrinktam V. Matijošaičiui.

J. Šiugždinienė papasakojo, kaip matanti šių dienų politikos realijas bei atskleidė, kokiu būdu sieks pelnyti rinkėjų palankumą.

– TS-LKD prarado anksčiau turėtas tvirtas pozicijas Kaune. Kaip manote, kodėl tai įvyko?

– Priežastys įvairios – kauniečiai norėjo pokyčių, mes per mažai dėmesio skyrėme darbų viešinimui ir miesto rinkodarai, o ir kai kurios aplinkybės susiklostė labai nepalankiai. Paskutinioji kadencija dirbo krizės laikotarpiu, miestai neturėjo ES finansavimo infrastruktūrai. Galimybės, kurios atsivėrė augant šalies, o tuo pačiu ir miesto ekonomikai yra visai kitokios. Biudžetas išaugo pusantro karto. Tačiau nenorėčiau žvalgytis į praeitį. Svarbu pasimokyti iš klaidų ir judėti į priekį.

Džiaugiuosi, jog pastarųjų prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatai mūsų partijai Kaune buvo gerokai sėkmingesni. Tai leidžia tikėtis, kad savo nuosekliu darbu galime įrodyti, jog esame verti kauniečių pasitikėjimo ir artėjančiuose rinkimuose.

– Konservatoriai liko vienintele partija, turinčia savo atstovus miesto taryboje ir oponuojančia daugumą sudarantiems „Vieningo Kauno“ nariams. Minėjote sieksianti Kauno mero posto, ką savo programoje ketinate pasiūlyti kauniečiams?

Svarbu atidžiai klausytis ir girdėti kauniečius. Manau Kaunui trūksta į ateitį žvelgiančių siūlymų ir didesnės ambicijos. Neabejoju, kad kauniečiai žino, jog remontuojamų gatvių Kauno gerovei nepakaks. Būtina aiškiai identifikuoti Kauno prioritetinius ekonomikos sektorius ir visą dėmesį skirti jų konkurencingumo stiprinimui, atitinkamai orientuoti visas švietimo grandis, kurti paskatas investicijų ir talentų pritraukimui.

Daugiau dėmesio reikia skirti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybei gerinti, čia slypi miesto ateitis.

Tikiu, kad kauniečiams svarbu, jog ateities Kaunas sugyventų su istoriniu Kaunu, kad miestas išsaugotų ir atskleistų savo unikalumą – žalumą, tarpukario architektūros paveldą, istoriją. Šiandien ypač svarbūs „žalieji“ sprendimai. Tai svarbu sprendžiant viešojo susisiekimo, miesto plėtros ir ūkio klausimus. Negalime gyventi šia diena, turime galvoti kokiame mieste gyvens mūsų vaikai ir anūkai.

– Dvejų vietos savivaldos bei Seimo rinkimų rezultatai parodė, jog žmonės mieliau renkasi asmenybes, nei ideologiją. Kaip ketinate prisitaikyti prie šių pokyčių, kokių alternatyvų pateiksite?

– Natūralu, kad žmonės nori konkrečių darbų, nori matyti kaip keičiasi miestas. Todėl nesvarbu, kokiai partijai priklausytų žmogus, jis turi turėti aiškią viziją ir ja įtikinti kauniečius, gebėti priimti svarbius miestui sprendimus. Meras turi būti miesto lyderis, o žmonės yra miesto šeimininkai.

Kai kuriuos darbus tęsčiau. Neabejotinai, miestiečiams rūpi tolesnė miesto plėtra, sutvarkytos gatvės ir mokyklos. Tik manau, kad tai turi būti daroma geriau planuojant ir užtikrinant ilgalaikę kokybę. Būtina stengtis, kad remontai kuo mažiau trikdytų miestiečių gyvenimą ir gatvių nereikėtų pertaisinėti po keletą kartų. O paskelbti projektai būtų įgyvendinami laiku, o ne nuolat nukeliant terminus.

Daugiau dėmesio skirčiau Kauno miegamiesiems rajonams, juose turėtų tapti patrauklu gyventi ir kurti šeimas. Kaunas turi tapti augančiu miestu savo, o ne rajono seniūnijų sąskaita.

Tikrai galime pažadėti daugiau skaidrumo ir atvirumo, įsiklausymo į gyventojų balsą. Pasikartojantys skandalai dėl supainiotų interesų, klaidinanti informacija, abejonių keliantys sprendimai dėl mūsų regiono vaikų diskriminacinio apmokestinimo, Kauno rajono seniūnijų prijungimo, Šančių kelio, vandenviečių mažinimo ir t.t. kelia klausimų dėl vadovavimo kokybės.

– Kaip vertinate dabartinę politinę situaciją Kauno savivaldybės taryboje? Ar opozicinė TS-LKD frakcija turi realias galias oponuoti valdančiajai daugumai ?

– Teikiame siūlymus tarybai, paklausimus. Išsiuntėme ne vieną kreipimąsi dėl supainiotų interesų, vandenviečių, Šančių gavės, galimos vaikų diskriminacijos pagal gyvenamąją vietą, tiek į tarybą, tiek į atsakingas valstybines institucijas. Daug bendraujame su Kauno gyventojais ir bendruomenėmis, padedame spręsti jiems kylančias problemas.

Tačiau, taryboje situacija yra sudėtinga, nes normalus darbas, koks turėtų vykti taryboje – nevyksta. Opozicija, kurioje yra tik TS – LKD nariai, negirdima, mūsų pasiūlymai ignoruojami. Liūdna stebėti ir valdančiųjų atstovus, nes dauguma jų nieko nesiūlo, nediskutuoja, apskritai neatrodo, kad kai kuriems buvimas miesto tarybos nariu ką nors reiškia.

Suprantu, kad norima greitų sprendimų, manoma, kad bendradarbiavimas su miestiečiais tik trukdo, taip vilkinamas laikas, kad geriausiai viską žino savivaldybės vadovybė. Tačiau, savivaldybė nėra privati įmonė, jos priimami sprendimai tiesiogiai veikia daugelio gyventojų interesus ir jie turi teisę žinoti ir dalyvauti priimant esminius sprendimus. Tikrai ne visada už savivaldybės sienų sėdintys vadovai, geriausia žino ko reikia gyventojams.

– Šiuo metu V. Matijošaičio reitingai ritasi žemyn, su kuo sietumėte šiuos pokyčius?

– Priežastys gali būti įvairios, bet manau stipriai prisidėjo, kad miesto valdžia dažnai ignoruoja gyventojų ir bendruomenių nuomonę, nesikalbėjimas.

Iškilusios istorijos, kad mero šeima ir aplinka dažnai painioja viešuosius ir privačiuosius interesus, taip pat neprideda pasitikėjimo.

– Kalbant apie kitas politines partijas, jos visos, išskyrus TS-LKD pasitraukė iš aktyvaus miesto politinio gyvenimo nepatekus į savivaldybės tarybą. Kokią ateitį miestui prognozuotumėte ?

– Pirmiausia, norėčiau, kad keistųsi politinė kultūra, kad opozicijos balsas ir siūlymai būtų svarstomi, o ne atmetami nes „iš opozicijos“, kad ir „pozicijos“ nariai matytų prasmę išsakyti nuomonę ir argumentuotai oponuoti, net ir savo pusės siūlomiems sprendimams, jeigu matoma, kad jie neteisingi. Vyktų normali diskusija.

Dėl kitų partijų – manau viskas jų rankose. Šiuo metu jų nesigirdi.

– Vyksta pasiruošimas būsimiems Seimo rinkimams, kokias personalijas, asmenybe rinkėjams pasiūlys TS-LKD Kaune? Ar galima tikėtis ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje žinomų asmenybių ?

– Apie tai anksti kalbėti. Kandidatai bus patvirtinti po diskusijų su TS-LKD vadovybe, skyriais ir taryba. Nebejotinai, bus vertinamos kandidato galimybės laimėti toje apygardoje, taigi visuomenės nuomonė taip pat svarbi.

– Kalbant apie V. Matijošaičio veiklos metodus, kokias gerąsias ir blogąsias savybes galėtumėt įvardinti ?

– Nenorėčiau vertinti gerų ir blogų savybių, geriausia kai apie tai sprendžia visuomenė. Šiuo metu mero reitingai krenta, vadinasi problemų tikrai yra.

Meras atėjo kaip patyręs ūkininkas, ryžtingai ėmėsi tvarkyti gatves, miesto gerbūvį. Deja, pastaruoju metu ryškėja ir nemažai neūkiškumo. Pavyzdžiui, reikia perasfaltuoti gatves, miesto eismas dėl kelis metus nesibaigiančių ir vienu metu vykstančių remontų yra stipriai apsunkintas, projektai, kurie jau seniai turėjo būti įgyvendinti yra vis nukeliami.

Mero nemokėjimas ar nenorėjimas bendrauti su kauniečiais, kai jiems kyla rūpesčių, jie nesupranta savivaldybės sprendimų, atrodo labai neįprastai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

122 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Gali būti reikalaujama atstatyti Žaliakalnyje pusiau nugriautą namą

Gidė R. Mikalavičienė: šioje Kauno bažnyčioje sustoja laikas

Raudondvaryje pareigūnams patikrinus automobilį – netikėtas radinys keleivės rankose

Kaune žuvo elektros instaliavimo darbus vykdęs darbuotojas

Nuo koronaviruso mirė dar 5 žmonės – dalies užsikrėtimo aplinkybės liko neišaiškintos

415 naujų koronaviruso atvejų – Kaune virusas plinta sporto centruose, gydymo įstaigose

Artėja laikas keisti padangas: šiais metais geriau nelaukti paskutinės dienos

Rinkimų savaitė nepraėjo be intrigų – policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus (atnaujinta)

Susirgus Seimo nariui pradedamas epidemiologinis tyrimas: pranešė, kas turės izoliuotis

Praneša skaitytojai: Aleksoto-Vilijampolės rinkėjai turėjo prašyti praeivių pagalbos