Hanga – garsiausia Kauno kalytė. Gintarės augintinis sulaukia dėmesio kiekvieną kart tik palikęs namus. Dėl jo stoja ne tik praeiviai, bet ir automobiliai. Žmonės prašo Hangą nufotografuoti, turi šimtus klausimų apie šį išskirtinį augintinį. Kelis turėjome ir mes.
Hangos šeimininkė Gintarė pati yra veterinarė ir gyvūnų kirpėja, kas yra labai svarbu turint tokį išskirtinį ir priežiūros reikalaujantį augintinį. Kadangi šuo nėra labai draugiškas su svetimais žmonėmis, pokalbio metu teko jį laikyti atokiau, tačiau jo gyvenimo detales išsiaiškinome.
– Jūsų šuo tikrai yra retas mūsų šalyje, kaip jis atsirado jūsų gyvenime?
– Prieš septynerius metus parsivežėme ją iš Vengrijos. Važiavome 1300 kilometrų tik tam, kad ją rasti. Aplankėme kelis veislynus ir pagaliau ji pas mus.
– Lietuvoje tokių šuniukų tik du. Vienas mūsų ir kitas Vilniuje. Šie šunys Lietuvoje nėra veisiami, o mano kalytė to padaryti jau nebegalėtų. Dėl amžiaus turėjo problemų, teko operuoti, tačiau tai nebuvo veislės problema, tai tik amžius. Jei kitos veislės šuo būtų jau pastipęs, tai šis šuo išsikapstė, tačiau apie veisimą jau negalvojame. Džiaugiamės, kad ji sveika.
– Kodėl rinkotės būtent šią veislę?
– Tai yra mano išsipildžiusi svajonė. Nuo mažumės apie tai svajojau. Turėjau Pietų Rusijos aviganį, o šie šunys panašūs. Nuo pat vaikystės šalia savęs turiu atvirutę su „Komondor“ veislės šuneliu, kurio troškau, ir dabar nusprendžiau išpildyti savo seną troškimą.
– Jūsų šuns tikrai ypatingas kailis. Tai yra veislės bruožas, tačiau galbūt žinote, kodėl jie dreduojasi?
– Tokia yra šuns kailio struktūra. Yra pagrindinis plaukas, kuris sukasi ratu, o į jo vidurį įsipina povilnė, todėl be dredų šie šunys būti negali. Jei norite, kad šis šuo neturėtų dredų tada tiesiog tektų juos nuskusti. Užsienyje juos taip kerpa ir stipriai, tačiau augant plaukui jis vis tiek dreduojasi.
– Koks yra jūsų šunelio charakteris?
– Tai yra bandšunis. Jis – sargybinis šuo, todėl labai saugo savo šeimą. Norint ji padaryti dekoratyviniu reikėtų nuo pat mažumės pratinti, socializuoti ir auklėti, bet aš tokios galimybės neturėjau. Tačiau vis tiek bandome keliauti į parodas. Teisėjai šios veislės charakterį žino, todėl jiems kažkaip pavyksta įlįsti jai į dantis.
– Mūsų redakciją yra rašiusi trumpą pranešimą, jog jūsų šuo vaikščiojo gatvėmis. Kodėl tai nutiko?
– Buvo audra ir šuo buvo vienas namie. Tikriausiai išsigando, prasidėjo panika ir šuo ištrūko. Tiksliai žinoma negaliu pasakyti, bet tikriausiai sukilęs adrenalinas išginė šunį į gatvę, todėl teko labai greitai grįžti į Kauną.
– Vaizdelį su Hanga pasidalino vienas didžiausiu Facebook gigantų „LADbible“. Ar jūs inicijavote šio vaizdelio pasidalinimą, ar su jumis susisiekė pats puslapis?
– Su „LADbible“ susisiekiau pati. Pamačiau, kad šis vaizdelis yra labai populiarus mano uždaroje „Facebook“ grupėje. Daug žmonių iš įvairių pasaulio šalių: vietnamiečiai, indai man pradėjo rašyti ir prašyti teisių į šį vaizdo įrašą. Tuomet supratau, kad jis turi potencialo. Kadangi nesu tos srities žinovė, pradėjau domėtis ir nusprendžiau susisiekti su būtent šią platforma. Tačiau tokia yra įdomi detalė: pasiūlius vaizdelį ši platforma man kaip ir nieko rimto neatsakė, tačiau be mano leidimo vaizdo įrašu vis tiek pasidalino. Po šio įvykio vis tik radau kompaniją norinčią turėti vaizdo įrašo teises ir šiuo metu su jais bendradarbiauju. Šis vaizdo įrašo pasidalinimas taip pat padėjo surinkti pinigėlių kalytės operacijai.
– Mano šuns „Instagram“ paskyra šiuo metu yra mano hobis. Taip, reikėjo ir atspirties taško, kadangi jau nusprendžiau dalintis šiais įrašais įvairiose didelėse platformose, reikėjo nuo kažko pradėti.
– Kiekvienas šuo tikrai yra iškrėtęs daug išdaigų, jūsų manau ne išimtis. Galbūt kokia viena jums yra labai įsiminusi?
– Žinoma, būtent ji įrodo, koks mano šuo yra šeimyniškas. Praėjusią savaitę su šeima lankėmės parke vykusioje šventėje. Vyras su šuneliu išsiruošė keliauti namo, tačiau šuo pakeliui nusprendė, kad be manęs ir sūnaus niekur neis. Atsigulė viduryje gatvės ir daugiau nepajudėjo. Vyrui teko man skambinti, kad keliautume kartu, ir tik sulaukus mūsų galėjome jau tada visi pareiti namo. Jeigu visi išėjome, visi turime ir grįžti, kodėl mus su vaiku reikėtų palikti parke?
– Jau fotografuojant jūsų šunelį pastebėjau, kad sulaukėte labai daug dėmesio. Tikrai koks dešimtis žmonių sustojo pasižiūrėti ir prašė leidimo nufotografuoti jūsų augintinį. Dažniau sulaukėte būtent tokio – teigiamo dėmesio, ar visko pasitaiko?
– Tik teigiamo. Manau, abejingų šiai veislei nėra. Dažnai praeiviams ji kelią susižavėjimą ar nuostabą, kitas teigiamas emocijas. Dėl tokio žmonių susidomėjimo dieną stengiamės net neiti į miestą, tik vakare, nes kaip jau minėjau šuo tikrai mus saugo ir pats taip pat svetimų žmonių neprisileidžia, o kai aplink tiek smalsuolių tenka šunį labai prižiūrėti ir prireikus suvaldyti.
