Kaunui ir visai šaliai švenčiant atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, mieste trumpam atgimė tautos herojai: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis, poetas Maironis bei estrados dainininkas Danielius Dolskis. Penktadienį juos buvo galima sutikti po centrinę miesto dalį pasklidusiame orientaciniame žaidime -„Šimtas Lietuvos laisvės akimirkų Kaune“.
Kvietė keliauti po centrą ir rinkti anstpaudus
Gyventojai kviesti dalyvauti orientaciniame maršrute ir aplankyti su tarpukariu susijusius pastatus, paminklus ir kitas įsimintinas vietas, kuriose virė skirtingas veiksmas. Dalyviams reikėjo pasiimti specialius lankstinukus, kuriuose atspausdintas Lietuvos nepriklausomybės aktas, lankytinų vietų/punktų žemėlapis ir vieta antspaudams.
Kiekviename punkte reikėjo atvykti nurodytu laiku ir gauti antspaudą su tos asmenybės, istorinės vietos ar pastato pavadinimu bei data. Akcijos dalyviai turėjo galimybę surinkti naujo šimtmečio nepriklausomybės akto parašus. Surinkusiems antspaudus paskutiniame žaidimo taške – Istorinės LR prezidentūros sodelyje įteikti specialiai pagaminti ženkliukai.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ domisi trumpam atgimusiais herojais.
J. Basanavičius skaitė Nepriklausomybės Aktą
Iškart po šventinio Vasario 16-osios minėjimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo pakviesta į Studentų skverą, šalia VDU. Čia signataras Jonas Basanavičius (aktorius Saulius Bagaliūnas) skaitė Nepriklausomybės aktą, bendravo su kauniečiais, pasakojo apie lemtingą 1918 m. vasario 16-ąją.
J. Vileišis atvyko senoviniu automobiliu
Prie Kauno centrinio pašto su 1922 metų automobiliu atvyko Nepriklausomybės Akto signataras, Kauno burmistras Jonas Vileišis (aktorius Aleksandras Rubinovas). Prie jam skirto paminklo J. Vileišis žmones kalbino neišlipdamas iš senovinio automobilio, kurio priekyje laukė asmeninis vairuotojas. Atgimęs burmistras bendravo su publika, vaišino arbata, dėjo antspaudus orientacinio žaidimo dalyviams.
Pasiteiravome, kaip atrodė tarpukario Kaunas? „Jei sakoma, kad dabar Kaunas tvarkosi, tai jau anuomet, mano burmistravimo metais, Kaunas stipriai tvarkėsi: pastatyta daugiau kaip 2,5 tūkst. naujų pastatų, 1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. pabaigtas Kauno centrinis paštas, kuris, beje, tuomet atrodė šiek tiek geriau, nei dabar – nebyrėjo tinkas. Kaunas tuomet tapo europiniu miestu, nors tai ir nebuvo Europos kultūros sostinė. J. Vileišis labai stengėsi dėl miesto: labai daug dėmesio skyrė kultūrai, to, manau, stinga šiandien, juk ne vien gatvės puošia miestą, bet ir žmonės, kultūros įvykiai“, – kalbėjo atgimęs J. Vileišis.
Pasak pašnekovo, J. Vileišiui Vasario 16-oji ypatingos reikšmės, nes jis buvo Nepriklausomybės Akto signataras bei didis patriotas. „Džiugu, kad lankytojų labai daug, daug jaunimo, vaikų, manau mažieji turės ką papasakoti po 10, 20 metų, tai įvykis, kuris įeis į naujosios Lietuvos istoriją. Laisvė yra vidinis dalykas, laisvu galima jaustis ir nelabai laisvoje aplinkoje ar santvarkoje, kartais dėl laisvės reikia ir paaukoti gyvybę“, – įsijautęs į J. Vileišio amplua kalbėjo aktorius A. Rubinovas.
Maironis didžiuotųsi dabartiniu Kaunu, o ypač „Žalgiriu“
Žaliakalnio funikulieriaus muziejuje laukė profesorius Maironis (aktorius Gintautas Bejeris) ir jo lyrika. Aktorius skaitė eiles, fotografavosi su miestiečiais ir prieš dėdamas antspaudą prašė padeklamuoti bent vieną Maironio eilėraštį.
„Kaune dar taip nebuvo, kad visi žmonės šitaip šypsotųsi, būtų tokie laimingi, kaip šiandien. Pasirodo, kauniečiai moka daug Maironio kūrybos, jau kokius 7 skirtingus eilėraščius deklamavo, populiariausias – „Traukų pilis“, antroje vietoje – „Lietuva brangi“, trečioje – „Kur bėga Šešupė“. Beje, Maironis buvo labai solidus, rimtas žmogus tik garbiame amžiuje, o šiaip jis pasižymėjo linksmumu, jaunatviškumu, labai mylėjo gyvenimą, o ypač – savo tėvynę“, – kalbėjo Maironį vaidinęs aktorius G. Bejeris.
Pasiteiraujame, jei Maironis gyventų šiais laikais, kas jį stebintų? „Manau, jį stebintų naujosios inovacijos, pasiekimai, Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda; laimėjimai teatro, meno, kultūros srityse, dviračių infrastruktūra. Kaunas – labai puikiai augantis miestas ir Maironis čia turėtų labai daug kuo pasidžiaugti bei šia tema daug eilėraščių prirašyti“, – įsitikinęs G. Bejeris.
D. Dolskis traukė tarpukario šlagerius
Prie Laisvės alėjoje esančio legendinio restorano „Metropolis“, šalia skulptūros laukė primarijus Danielius Dolskis (solistas Andrius Apšega). Solistas dainavo garsiąsias tarpukario Lietuvos estrados pradininko dainas, bendravo su publika, dėjo antspaudus, fotografavosi.
„Šios dienos Kaune D. Dolskis užtrauktų tik džiugią dainą, nes mums lietuviams, labai trūksta džiugesio. Pastebėjau, yra dalis žmonių, kuriems tautiškumas labai artimas, kurie švenčia, džiaugiasi nepaisant visų negandų, o kita dalis koncentruojasi ties Lietuvos blogybėmis, pasiduoda blogai nuotaikai, pesimizmui. Lietuviai mėgsta liūdėti, tad dainą reiktų užtraukti kuo smagesnę“, – sakė D. Dolskį vaidinęs solistas A. Apšega.
Pašnekovas priminė, kad D. Dolskis labai daug išmaišė pasaulio, daug kur dainavo, tačiau Lietuva jam buvusi brangiausia. „Manau, jam Vasario 16-oji – labai brangi šventė, Kauną jis labai mėgo ir mylėjo, tuo labiau, kad čia jis 1931 m. ir baigė gyvenimą. Esu įsitikinęs, kad šios dienos Kaunas jį džiugintų: čia daug jaunų žmonių, tai labai svarbu. Kauniečiams linkiu: kas benutiktų šiandien ar rytoj, svarbiausia nepasiduoti pesimizmui, visą laiką į ateitį žvelgti per praeitį, prisiminti, kokia mūsų šalis, valstybė, praeitis – didi. Į ateitį žvelkime išdidžiai ir mylėkime savo šalį“, – sakė D. Dolskį vaidinęs A. Apšega.
Visą valstybės atkūrimo šimtmečio renginių Kaune programą rasite čia.
