Kaune dirbančios žurnalistės nejaučia vyrų spaudimo

„Kaunas Media“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Gegužės 7-ąją Lietuvoje minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kuri yra profesinė šalies žurnalistų šventė. Nors Europoje daug kalbama apie tai, kad žiniasklaidoje, o ypač skaitmeninėje srityje, į kurią iš senųjų spaudos formų transformuojasi šių dienų visuomenės informavimo priemonės, dominuoja vyrai, tačiau Lietuvoje galime didžiuotis, kad šalies žiniasklaidoje sėkmingai dirba daugybė savo srities profesionalių moterų.

Spaudos dienos proga apie moterų padėtį žiniasklaidoje kalbamės su Kaune dirbančiomis žurnalistėmis Kristina Karlone ir Karolina Stažyte.

Pasaulis labai pasikeitė

Šių dienų pasaulis gerokai skiriasi nuo to, kuriame gyveno mūsų pramotės. Nors lietuvės moterys, vos atkūrus valstybę – praeito amžiaus pradžioje – iškart ėmėsi veiklos bei aktyviai gynė savo teises ir lietuvėms vienoms pirmųjų Europoje buvo suteikta teisė balsuoti, tačiau kelias, kad jas pripažintų ir vertintų lygiai, kaip vyrus – vis dar tęsiasi ir šiomis dienomis.

Ir nors „Lietuvos ryto televizijos“ žurnalistė K. Karlonė ir naujienų portalo „15min“ reporterė Kaune K. Stažytė teigia savo darbe iš esmės nepatiriančios spaudimo dėl to, kad yra moterys, pašnekovės pripažįsta, kad taip buvo ne visada.

Teisininkės išsilavinimą turinti K. Stažytė pažintį su darbu žiniasklaidoje pradėjo nuo gana vyriška laikomos srities – futbolo. Būdama užkietėjusi šios sporto šakos fanė ir mėgėja, ji drauge su tėčiu vedė radijo laidą apie futbolą, vėliau jai pasiūlyta vesti ir televizijos laidą šia tema.

„Futbolo pasaulyje labai jautėsi skeptiškas požiūris į laidos apie futbolą vedėją – moterį, panašiai, na „ką čia ta ekspertė – vištelė apie futbolą gali pašnekėti?“ Tuo metu neturėjau pakankamo pasitikėjimo savo žiniomis, todėl pati save sustabdžiau nuo pasiūlymo tęsti karjerą kaip futbolo žinovė, nes bijojau patirti ne tik specialistų vyrų, bet ir žiūrovų spaudimą“, – sako K. Stažytė.

Dabar kartais žurnalistė pajaučia pašnekovų abejonę jos gebėjimais nebent dėl jaunatviškos išvaizdos, tačiau kadangi Kaune dirba pakankamai seniai ir savo publikacijomis jau yra pelniusi daugelio pašnekovų pasitikėjimą, sunkumų dėl aplinkinių požiūrio patiria retai, nors ir tenka rašyti įvairiausiomis temomis, neskirstant jų į „vyriškas“ ar „moteriškas“.

Kristina Karlonė / Asmeninio archyvo nuotr.

K. Karlonė teigia, kad jai kaip tik atvirkščiai, dažniau tenka ruošti reportažus apie „vyriškoms“ sritimis priskirtas aktualijas – padangas ar automobilių pardavimus, energetiką, transportą. „Sakyčiau, net tam tikras privalumas yra imtis tokių temų, nes moteris moka kitaip tokią temą pateikti, suprantamiau eiliniam vartotojui, ne tik specialistui“, – kalba žurnalistė.

Vis dar trūksta eksperčių moterų

Europos moterys vis garsiau kalba apie tai, kad visose srityse turėtų būti tolygiai vyrų ir moterų – tiek jose dirbančių, tiek komentuojančių šias sritis, vadinamų eksperčių, taip pat – konferencijų ir įvairių mokymo programų pranešėjų bei lektorių. Neseniai Europos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisarė Mariya Gabriel paragino moteris nedalyvauti renginiuose, kuriuose nėra tinkamai atstovaujamos moterys, kuriuose moterys nėra pakviestos į diskusijas, o dauguma pranešėjų – vyrai. „Nėra moterų – nėra diskusijos“, – teigia M. Gabriel.

Šio straipsnio pašnekovės – Kaune dirbančios žurnalistės taip pat pritarė, kad labai tipiška situacija, kai apie, vadinamas, „vyriškas“ sritis – inžineriją, transportą, energetiką, IT, statybas dažniausiai kalba vyrai. „Savo reportažuose dažniausiai klabinu įmonių vadovus, o jų dauguma – vyrai“, – sako K. Karlonė.

„Moterys dažniausiai dirba jų atstovėmis spaudai“, – šypsosi K. Stažytė.

Karolina Stažytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Abi kalbintos pašnekovės sako nepatyrusios situacijų, kad joms buvo sunkiau gauti darbą, įsitvirtinti dėl to, kad yra moterys, tačiau sutinka, kad moterų vadovių žiniasklaidoje yra šiek tiek mažiau, nei vyrų.

„Natūralu tikriausiai, moterims tenka didesnė šeimyninių pareigų našta. Vaikų priežiūra, buities rūpesčiai – vis dar tradiciškai labiau priskiriama prie moteriškų pareigų, todėl laiko karjerai moterys turi mažiau, atsisako jos, kad galėtų vyras užimti aktyvesnę poziciją veikloje“, – sako K. Karlonė.

„O gal ir vyrai neskatina, nestumia savo moterų siekti karjeros, gal jiems patogiau, kai moteris labiau laikosi šeimos pareigų?“, – provokuoju klausimu pašnekoves (aut. pastaba).

„Tikros moters lyderės niekur stumti nereikia, ji dar tave pastums“, – šmaikščia replika atsako K. Stažytė.

Yra sričių, kur moterys patiria diskriminaciją

Iš teisinės srities į žiniasklaidą pasukusi K. Stažytė sako, kad bent jau teisininkų sluoksniuose diskriminacija jaunų moterų atžvilgiu stipriai juntama. „Jei esi jauna, darbo pokalbyje visuomet klausia, ar turi draugą, kada planuoji ištekėti, jei yra įtarimas, kad planuoji greitu metu išeiti į dekretines atostogas, tikrai negausi geresnės darbo pozicijos“, – įsitikinusi K. Stažytė.

Jos vertinimu, jei darbo pozicija yra žemesnėje grandyje, kur nereikia specifinių kompetencijų, darbdaviui yra patogiau pasirinkti vyrą, tačiau kuo pozicija aukštesnė – tuo mažiau kreipiamas dėmesys į lytį ir labiau galvojama apie darbuotojo kvalifikaciją.

Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad į aukštas pozicijas pretenduojančios moterys dažnai savo gebėjimus vertina rezervuočiau, nei vyrai, o taip pat tikisi mažesnio atlygio ir tai gali būti priežastimi, kodėl į pakankamai atsakingą poziciją darbdaviai gali pasirinkti būtent moterį.

„Jei peržvelgtume portalo „15min“ skyrius, tai aptiktume, kad vadovų redaktorių vyrų ir moterų yra tolygiai, smagu, kad visai neseniai mūsų portalo aktualijų redaktore tapo Liepa Želnienė. „Gazo“ rubrikos temomis rašo žurnalistė Dina Sergijenko. Nors į Dakarą vyksta vyrai, tiesa“, – šypsosi K. Stažytė.

Abi pašnekovės atkreipia dėmesį, kad vyrai vis dar dominuoja fotografavimo ir filmavimo srityse, nors pokyčių ir čia yra teigiamų. Tiek „15min“ video skyriui, tiek „lrytas.lt“ interneto televizijai „diriguoja“ merginos. „Kadangi vaizdo technika tampa lengvesnė ir nebereikia tiek fizinės ištvermės šiame darbo, tikėtina, kad daugės ir čia dirbančių moterų“, – įsitikinusios Kaune dirbančios žurnalistės.

Pokalbio pabaigoje vienbalsiai sutariame, kad vis dar mažai moterų, valdančių žiniasklaidos verslą. Taip pat mažai moterų politikių savivaldoje, ypač Kaune. Kiek daugiau moterų lyderių Kaune K. Karlone ir K. Stažytė mato medicinos, teisės, akademiniuose sluoksniuose.

Visgi, bendromis pastangomis suskaičiavusios vadovaujančius postus Kaune užimančias moteris, padarome išvadą, kad Kaune išskirtinai dominuoja vyrai.

Brigita Sabaliauskaitė (kairėje) ir Vilija Blinkevičiūtė Europos Parlamente Briuselyje/ Asmeninio archyvo nuotr.

Komentuoja Europos Parlamento (EP) narė, EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė:

Europoje moterų ženkliai mažiau dirba žiniasklaidos priemonėse ir ypač vadovaujantį darbą, tik apie 17 proc. moterų užima vadovaujančias pozicijas žiniasklaidos priemonėse, visa kita yra užėmę vyrai, pagrindinė priežastis, kad moteriai vis dar sudėtinga suderinti darbą ir šeimą.

Juk darant karjerą, ypač žiniasklaidoje, tenka  dirbti vakarais, savaitgaliais, yra nenormuotos darbo valandos, o darbdaviai nėra linkę atsižvelgti, kad moteris turi derinti ir savo asmeninius interesus – kartais net ir darbo metu pasirūpinti vaikais, namais.

Tradiciškai dauguma moterų dirba mažiau apmokamose srityse – švietimo, medicinos. Ir paradoksas, jei dauguma mokytojų – moterys, tai mokyklų vadovai išskirtinai – vyrai. Panašiai ir medicinos srityje, kuo pareigos – žemesnės grandies, tuo jose daugiau moterų. Taip pat ir socialinėje srityje dominuoja moterys.

Europos Sąjunga, Europos Parlamentas deda dideles pastangas, kad skatintų kuo daugiau mergaičių rinktis stereotipiškai „vyriškomis“ laikomas sritis – inžineriją, IT, fizikinius mokslus. Kadangi šios sritys yra ir geriau apmokamos, tokiu būdu mažėtų ir vyrams bei moterims mokamo darbo užmokesčio skirtumas, nes diskriminacija šiuo aspektu taip pat išlieka aktuali.

Publikacija iš dalies paruošta naudojantis Europos Parlamento organizuotos konferencijos „Empowering women and girls in MEDIA and ITC. Key for the future“ pranešimų medžiaga. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės kelionę iš dalies apmokėjo Europos Parlamentas, straipsnio turiniui tai įtakos neturi. 

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Šilainiuose avariją sukėlusiam girtam vairuotojui drąsos netrūko: prie vairo be teisių

Tarnybų sujudimas Eiguliuose: daugiabutyje įsiplieskė gaisras

Naujoji „Mazda 6” - jau Kauno gatvėse

Artėja istorinis Šventojo Tėvo vizito Kaune savaitgalis, bet vyks ir kitų renginių (apžvalga)

Automobilis partrenkė į kelią išbėgusią mažametę: mergaitė perduota medikams

Pradinukams nemokamos kultūros paslaugos: įvardyta metinė suma

Laukiantiems Popiežiaus Kaune - per naktį atvira bažnyčia

Portale „Kas vyksta Kaune“ - istorinio popiežiaus vizito Kaune transliacija

Brutaliu apiplėšimu kaltinamų kauniečių laukia teismo suolas

Maitinimo įstaigų Kauną lankant popiežiui laukia iššūkis