Automobiliui įvažiavus į Kauno senamiestį vaizdo stebėjimo sistema nuskaitys valstybinį numerį, pagal jo pagaminimo metus bei naudojamo kuro tipą įvertins taršos lygį, fiksuos šioje zonoje išbūtą laiką ir apskaičiuos mokestį. Šią reformą Kaune ketinama įgyvendinti jau kitais metais, įkainius turės nustatyti miesto savivaldybės taryba. Didžiausi mokesčiai turėtų prislėgti dyzelinius sunkvežimius naudojančias prekių ir siuntų pristatymo bendroves. Įrangą komerciniam elektriniam transportui gaminančios bendrovės „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis sako, kad pereiti prie ekologiško komercinio transporto bendroves paskatintų ne tik nauji ribojimai, bet ir subsidijos.
Kameros veikia, tačiau rinkliava – nerenkama
Kauno Senamiestį apjuosus naujoms, iki šiol nematytoms vaizdo stebėjimo kameroms, šalia jų atsiradus užrašus „Žaliasis Kaunas“ rodantiems ekranams, imta spėlioti, kad miesto savivaldybė ėmė rinkti naują rinkliavą. Juolab, dar anksčiau buvo skelbta apie planus apmokestinti visus į Senamiestį įvažiuojančius automobilius, o šios reformos pradžia nurodyta 2023 metų rudenį.
Esminiu šios permainos tikslu vadintas siekis papildomomis rinkliavomis riboti tranzitu Senamiestį kertančio transporto srautus, didžiausius rinkliavos tarifus nustatant itin taršiems dyzeliniu kuru varomiems automobiliams.
Nors vaizdo stebėjimo kameros jau sumontuotos, veikia informacinės švieslentės, naujoji rinkliava už įvažiavimą į Senamiestį šiais metais, panašu, dar nebus renkama. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius sakė, jog ruošiami pasiūlymų projektai, o galutinį sprendimą turės priimti savivaldybės taryba.
„Jau įdiegėme vaizdo stebėjimo kameras, veikia sistemos, fiksuojami automobiliai, skaičiuojama, kiek laiko jie buvo Senamiestyje. Šias sistemas mes dar deriname, viskas veikia bandomuoju režimu“, – portalui „Delfi“ sakė M. Matusevičius.
Daugiau šia tema
Jis minėjo, kad duomenis apie automobilius bus renkami mažiausiai iki šių metų pabaigos, sukaupus pakankamą informacijos kiekį bus sprendžiama, kokių pokyčių imtis. Senamiestį apjuosusi valstybinių numerių nuskaitymo bei atpažinimo sistema kainavo virš 180 tūkst. eurų.
Kalbėti apie ribojimus – dar anksti
Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M. Matusevičius akcentavo, jog siūlymas savivaldybės tarybai apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį, ar neapmokestinti, priklausys nuo vaizdo kameromis surinktų duomenų.
„Kol kas yra sukurta sistema (duomenims rinkti – red.), įrankis – tolimesniems sprendimams priimti“, – sakė M. Matusevičius.
Nors Kaune jau senokai kalbama tai, jog sekant didžiųjų Europos miestų pavyzdžiu gali būti uždrausta į Senamiestį įvažiuoti labiausiai aplinką teršiantiems, dyzeliniu kuru varomiems automobiliams, M. Matusevičius patikino, kad to tikrai nebus.
Jo teigimu, kokių nors užkardų į Senamiestį vedančiose gatvėse nesirengiama statyti, galės įvažiuoti visi norintys, tačiau gali būti, jog mokesčio dydis priklausys nuo automobilio taršos.
„Techniškai mes tą galime padaryti, ar tai bus priimta – dar labai anksti kalbėti. Siekiame, kad nuskaičius automobilių valstybinius numerius galėtume nustatyti Euro emisijos standartus, tačiau čia pat susiduriame su kita problema – keliuose turime amerikietiškus, japoniškus automobilius, kurie neturi šių standartų. Todėl kalbėti apie kokius nors apmokestinimus, ar ribojimus – dar labai anksti“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M. Matusevičius.
Kauno savivaldybės atstovas minėjo, kad šiuo metu turima sistema leidžia rinkti duomenis apie Senamiestį įvažiuojančius automobilius, tačiau prireiks dar kelių mėnesių tam, kad šiuos duomenis būtų galima analizuoti vertinant aplinkos taršą.
Skatins rinktis elektrinį transportą
Savivaldybei svarstant galimybę apriboti pačių taršiausių, galingais dyzeliniais varikliais varomų automobilių patekimą į Kauno Senamiestį, apmokestinti jų patekimą, tam tikrus nuogąstavimus yra išsakę verslininkai.
Maisto produktus bei gėrimus barams ir restoranams pristatantys tiekėjai, prekes parduotuvėms atvežantys kurjeriai naudoja gana taršius, dažniausiai dyzeliu varomus sunkvežimius bei mikroautobusus. Papildomas jų apmokestinimas reikštų siuntų pristatymo kainų didėjimą, o tai neišvengiamai atsilieptų ir galutinėms maisto, prekių bei paslaugų kainoms Senamiestyje.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M. Matusevičius minėjo, kad ateities vizijoje – mažos emisijos zonose važinėjantys elektriniai krovininiai automobiliai.
„Matome iš tiesų nemažai transporto priemonių, aptarnaujančių barus, kavines ir kitas įstaigas. Turėdami įrankį, mes galėsime tai paskatinti. Kai bus apmokestintas įvažiavimas, elektromobiliai, manau, galėtų įvažiuoti nemokamai, o tai turėtų būti aktualu ir siuntas pristatančioms įmonėms.
Šiuo metu už teisę įvažiuoti į Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę aptarnaujančios bendrovės turi išsipirkti leidimus, pristatymas ribojamas iki 11 val. Manau, kad mes, savivaldybė, turime įrankį, kuriuo galime paskatinti rinktis mažiau taršų transportą“, – svarstė M. Matusevičius.
Komerciniai elektromobiliai – itin brangūs, jie neatsiperka
Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios, įrangą elektromobiliams gaminančios bendrovės „Elinta Motors“ direktorius Laurynas Jokužis minėjo, kad taršaus transporto ribojimas tam tikrose didžiųjų miestų zonose – kelias, kuriuo jau seniai eina Vakarų valstybės.
„Europoje situacija – dvejopa. Elektra varomų komercinių automobilių paklausa didėja, tačiau ji didėja tiek, kiek gaunama subsidijų arba atsiranda ribojimų“, – sakė L. Jokužis.
Jis minėjo, kad didžioji klientų dalis laukia, kol bus teikiama nuo 50 iki 80 procentų vertės siekianti finansinė parama.
„Jeigu finansavimo nėra, kaip šiuo metu Vokietijoje, visi jos laukia. Reikia suprasti, tai nėra lengvasis elektromobilis, kai vienas gali rinktis „VW Polo“, o kitas, turintis pinigų – „Lamborgini“. Komercinis transportas turi uždirbti pinigus, jeigu tavo konkurentai pigiai važinės dyzeliu, o tu – elektra, tiesiog neturėsi klientų, tokia yra liūdna realybė“, – sakė „Elinta Motors“ vadovas.
M. Jokužis konstatavo, kad šiai dienai elektra varomas komercinis transportas dar neatsiperka, net ir pačiam mažiausiam krovininiam automobiliui reikia pusantro karto talpesnės baterijos nei turi pats galingiausias „Tesla“ elektromobilis.
„Taip pat reikia turėti galingą variklį, kėbulo šaldymo ir šildymo įrangą, tad galiausiai tokio autobuso kaina viršija 250 tūkst. eurų, kai analogiškas dyzelinis kainuoja apie 130 – 150 tūkst. eurų“, – kalbėjo L. Jokužis.
Rinktis ekologišką transportą paskatina subsidijos ir dideli mokesčiai
Verslininkas akcentavo, kad norint miestuose skatinti elektra varomo komercinio transporto naudojimą, būtina investuoti į infrastruktūrą, įkrovimo stoteles ir joms elektros energiją tiekiančias didelės galios perdavimo linijas.
Taip pat itin svarbų vaidmenį vaidina ekologišką transporto naudojančio verslo subsidijavimas, antraip veikla tampa nuostolinga.
„Mūsų klientai skaičiuoja 20 – 30 euro centų didesnę kilometro kainą važiuojant elektra be subsidijų. Jeigu važiuojant dyzeliu 1 kilometras kainuoja apie 1,2 euro, su elektra – apie 1,5 euro. Vežimo maržai siekiant apie 15 proc., visas šis verslas tampa nuostolingu“, – portalui „Delfi“ sakė L. Jokužis.
Anot pašnekovo, įvairūs taršiam komerciniam transportui taikomi apribojimai skatina verslą rinktis ekologiškas transporto priemones. „Elinta Motors“ vadovas minėjo, kad įvažiuoti į Oslą ne itin dideliu dyzeliniu mikroautobusu kainuoja apie 20 eurų, numerių nuskaitymo ir taršių automobilių apmokestinimo sistema veikia ir Londone.
Paklaustas, kaip vertina Kauno savivaldybės ketinimus apmokestinti į Senamiestį įvažiuojančius taršius automobilius, verslininkas minėjo, kad reikia dar griežtesnių sankcijų. Pasak L. Jokužio, Euro 3 ir Euro 4 taršos reikalavimus atitinkančių automobilių reikia visai neįleisti, už įvažiavimą skirti baudas.
„Reikia padaryti taip, kad jie visai neturėtų galimybės įvažiuoti. Kitos šalys jau kažkaip susitvarkė, o Lietuvoje iki šiol – daugybė senų dyzelių, kurie dar būnami naujais jau buvo taršūs. Ten viskas išimta, perprogramuota, išardyta. Lietuvos keliuose pilna tokių automobilių“, – piktinosi L. Jokužis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
