Kauno mariose žuvis gaudantys žvejai jau ne kartą dalijosi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos pasiligojusios žuvys. Vienos jų kruvinos, kitos su akivaizdžiomis žaizdomis, dar kitos – ir su augliais. Ekspertas sako, kad marių žydėjimas, žuvų dusimas ir pasiligoję individai rodo, kad šis vandens telkinys pasiekė savo taršos ribą.
Kauno mariose – didelė tarša
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis sako, kad nuotraukoje matoma žuvis – sidabrinis karosas. Jis tikrai yra su augliu, tik pasakyti, kokia jo prigimtis sunku.
„Tačiau ir be biologinio išsilavinimo akivaizdu, kad šis darinys tikrai blogina žuvies gyvenimo kokybę, tad tikėtina, kad jis susidaręs neseniai, nes kitu atveju žuvis vargu ar būtų išgyvenusi. Ligos priežastis nustatyti sunku. Vėžinius susirgimus gali lemti daug įvairių veiksnių, vienas jų – aplinkos tarša“, – pasakoja jis.
Pašnekovo teigimu, Kauno marios, kaip santykinai sena, ilgai didelį kiekį biologinių ir cheminių teršalų akumuliavusi ir vis dar akumuliuojanti užtvanka tikrai nėra švariausias Lietuvos vandens telkinys.
„Panašu, kad nuolatiniai žuvų dusimai vasaros metu, marių žydėjimas ir kt. ekologinės bėdos rodo, kad šis vandens telkinys jau pasiekė „taršos limitą“. Ar galima šią žuvį valgyti – turbūt vargu ar norėtųsi vien dėl išvaizdos, tad vartoti jos maistui tikrai nerekomenduočiau. Taip pat nereiktų žuvies paleisti atgal į vandens telkinį. Teisingiausia būtų ją utilizuoti ar perduoti aplinkosaugos pareigūnams“, – kalbėjo ekspertas.
Ne pirmas atvejis
Kiek anksčiau Grynas.lt rašė apie kitą atvejį Kauno mariose, kai žvejai sugavo kruvinų žuvų. Tuomet K. Skrupskelis sakė, kad tai galėtų būti ir pavasarinės karpių viremijos (PKV viruso sukeliama liga), tiek ir Aeromonozės atvejis (Aeromonas sp. bakterijų sukeltos ligos padarinys), o išaugęs gumbas žaizdos vietoje galėtų rodyti ir vėžinį susirgimą ar mechaniškai sukeltos žaizdos užkratą.
„Natūralu, kad tam įtakos turėjo ir neįprastai šaltas užsitęsęs pavasaris išvarginęs šiltamėges karpines žuvis. Visgi ši problema dar tik prasideda, nes šiais metais panaikinus vienintelį valstybinį Karpių selekcinį ūkį (Šilavotą), mūsų vandenis vis dažniau pasieks iš užsienio atkeliavusios žuvys, ar vietinėms ligoms neatsparios karpių veislės. Tad masinių gaišimų tikrai galime sulaukti“, – prognozavo Lietuvos hidrobiologų draugijos narys.
Nustatyti ligą sudėtinga
Kreipusis į Aplinkos apsaugos departamentą šis nurodė atsakymo teirautis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT).
Tarnyba informavo, kad nustatyti, kas sukėlė tokius žuvies kūno pažeidimus, kurie matyti nuotraukoje, galima tik atlikus laboratorinius tyrimus, bet VMVT neturi duomenų, kad 2022 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tirti žuvų mėginiai iš Kauno marių. Anot jos, natūraliuose vandens telkiniuose šių ir kitų žuvų ligų sukėlėjų kontrolė labai sudėtinga, ji efektyvi tik uždaruose akvakultūros ūkiuose.
Žuvininkystės tarnyba patvirtino, kad nevykdo ihtiopatologinių ir kitokių tyrimų kituose vidaus vandens telkiniuose išskyrus Žuvininkystės tarnybos žuvų auginimo tvenkinius.
„Panašius pažeidimus gali sukelti dar ir dermocystidium sp. ir pseudomonas fluorescens bakterijos, bet tai galima patvirtinti tik laboratoriniais tyrimais“, – buvo rašoma VMVT atsakyme.
Tarnybos žiniomis, Aplinkos apsaugos departamento atsakingieji pareigūnai stebi situaciją Kauno mariose. VMVT sergančių, su pažeidimais žuvų maistui ir gyvūnų šėrimui naudoti nerekomenduoja.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
