Sunku priekaištauti miesto priežiūra užsiimantiems Kauno savivaldybės specialistams – svarbių gatvių atnaujinimo projektų imtasi vasarai nepersiritus į antrąją pusę, kai prasideda didysis atostogų metas ir dauguma kauniečių sprunka iš miesto.
Automobilių srautas tokiu metu sumažėja, todėl mažėja ir tikimybė ilgam įstrigti spūstyje, pavėluoti į darbą arba svarbų susitikimą.
Šiemet kelininkai nusitaikė į dvi svarbias miesto vietas, kuriose eismo apribojimai sukelia rimtų išbandymų vairuotojams. Šilainiuose, A.Šapokos, B.Brazdžionio ir Mosėdžio gatvių sankirtoje, atsiras žiedinė sankryža. Savivaldybės atstovai pažadėjo, kad be kliūčių ją bus galima įveikti jau rugsėjo mėnesį.
Gerokai daugiau darbų numatyta Ąžuolyno parko prieigose. Vydūno alėjoje iki rugpjūčio pabaigos bus paklota šiluminė trasa ir atnaujinta gatvės danga. Radvilėnų plente kelininkai dirbs ir rudenį: suplanuotas kapitalinis gatvės remontas bei svarbi naujovė pėstiesiems – šaligatvis nuo Zoologijos sodo iki pat Tunelio gatvės. Kartu ketinama patiesti naujas pralaidas upeliui, sutvarkyti lietaus nuotekų tinklus.
Aišku, šiemet numatyti darbai nė iš tolo neprilygsta praėjusių metų miesto valdžios užmojams, mat iš pradžių vairuotojai duso automobilių spūstyse Taikos prospekte, o vėliau nuspręsta uždaryti vadinamąjį pilies žiedą bei P.Vileišio tiltą. Dauguma kauniečių tąkart neabejojo, kad užbaigti visų darbų iki rugsėjo niekaip nepavyks, ir jie buvo teisūs – pritrūko dviejų savaičių.
Pagrindinius darbus pavyko užbaigti laiku, tačiau sunkumų kilo Šv.Gertrūdos gatvėje, ir rugsėjo pradžioje jos prieigose vairuotojams reikėjo daug kantrybės.
Pradėję darbus netoli miesto centro kelininkai įjungė laikmatį, skaičiuojantį iki rugsėjo pradžios likusį laiką, o kauniečiai ir vėl lažinasi, kad numatytu laiku gatvės nebus atvertos laisvam judėjimui.
Jų džiaugsmą dėl remontuojamų Kauno gatvių vis dažniau keičia pyktis dėl išrausto miesto ir nesibaigiančių darbų, trukdančių įprastai judėti. Kiekvienas pranešimas apie uždarytą dar vieną gatvę jau nebeatrodo taip patraukliai, nes nekyla abejonių – rūpesčių padaugės. Tuomet su nepatogumais susidūrę kauniečiai ima svarstyti, esą danga dar nebuvo tokia prasta, ir stebisi, kaip miesto biudžete vis dar nesibaigia pinigai.
Smarkiai klysta manantieji, kad į neregėtas aukštumas šovusios degalų kainos privers daugelį vairuotojų asmeninio automobilio raktelius kabinti ant vinies ir patyrinėti autobusų bei troleibusų judėjimo grafikus. Todėl prieš pradedant keiksnoti kelininkus bei miesto valdžią dėl laikinai uždarytų gatvių vertėtų pagalvoti, ar kitais metais nebus dar blogiau.
Ar sumažėjo automobilių srautas miesto gatvėse? Nesumažėjo. O penktadienio popietę kelioms minutėms stabtelėjus prie Islandijos plento susidaro įspūdis, kad Lietuvoje trykšta naftos verslovė ir degalai dalijami pusvelčiui. Kaip kokioje Saudo Arabijoje. Jeigu litras benzino kainuos net 5 eurus, noras ir poreikis važiuoti nesumažės.
Pamenate, kokios aistros virė nusprendus rinkti rinkliavą už Kauno centre esančiose gatvėse statomus automobilius? Spėliota, kad niekas į miesto centrą išvis nevažiuos, ištuštės visos kavinės bei parduotuvės. Ką matome dabar? Daugelyje populiariausių vietų darbo valandomis neįmanoma surasti laisvos vietos įsprausti automobilį. Kai atskirose atkarpose didinamas tarifas, niekas net nepastebi.
Metinei infliacijai perkopus 20 procentų, sumokėti pusę euro už automobilio stovėjimą tampa smulkmena. Sumažės benzinu ar dyzelinu varomų automobilių? Padaugės elektromobilių arba dar kokiu nors naujovišku kuru varomų transporto priemonių. Joms riedėti skirtas gatves anksčiau ar vėliau reikės atnaujinti, neužmirštant ir pėsčiųjų poreikių. Gatves teks uždaryti, susidarys spūstys, todėl atidėlioti remonto nėra jokios prasmės.
Visi šie nepatogumai – gyvenimo dideliame mieste dalis, o už kai kuriuos tokio pasirinkimo privalumus tenka sumokėti.
