Lietuvoje registruota jau beveik 40,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Naujausiais duomenimis, 2,4 tūkst. iš jų jau įdarbinti.
17 tūkst. iš visų pabėgėlių – nepilnamečiai, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre.
4,6 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12,4 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų. Per 1,7 tūkst. yra asmenys, vyresni nei 65-erių.
Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 796 pabėgėliai, iš jų – 275 nepilnamečiai. 84 vaikai buvo nesulaukę šešerių. Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Didžioji dalis jų – moterys ir vaikai.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš daugiau nei mėnesį mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šalies dėl karo išvyko 4,2 mln. gyventojų, dar apie 6,5 mln. asmenų buvo priversti palikti savo namus.
Lietuvoje jau dirba 2,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, didžioji dalis darbinasi apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse.
Užimtumo tarnybos BNS pirmadienį pateiktais duomenimis, minėti Ukrainos gyventojai įsidarbino po vasario 24-osios tiek per tarnybą, tiek savarankiškai, jiems siūlomi vidutiniai atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki 2 tūkst. eurų. Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti 7066 Ukrainos gyventojai.
Pasak tarnybos, be minėtų profesijų, Lietuvoje jau dirba ne vienas IT specialistas, mokytojo, slaugytojo, gydytojo odontologo padėjėjas iš Ukrainos. Penkios Užimtumo tarnybos specialistės iš Ukrainos nuo praėjusios savaitės pabėgėlių centruose Kaune ir Vilniuje sutinka tautiečius ir konsultuoja įdarbinimo klausimais.
„Ukrainiečiai taip pat norėtų dirbti medicinos ir pedagogikos srityse, buhalteriais, pardavimo vadybininkais, teisininkais, administratoriais, virėjais, siuvėjais, pardavėjais ir pan. Tai – dominuojantys pageidavimai darbams. Ne vienas ukrainietis, savo šalyje dirbęs buhalteriu, įsidarbina valytoju. Kol kas tikrai nepastebime išrankumo – dauguma jų siekia kuo greičiau dirbti“, – teigia tarnyba.
Statistikos departamentas antradienį taip pat pradėjo skelbti duomenis apie visų atvykstančių suaugusiųjų karo pabėgėlių iš Ukrainos profesijas. Iš 19 518 registruotų darbingo amžiaus asmenų beveik 16,4 tūkst. yra moterys, beveik 3,2 tūkst. – vyrai.
Dažniausiai nurodytos profesijos yra prekyba (1614 asmenų), vadyba (1612), sveikatos ir ekonomikos sritys (atitinkamai 1591 ir 1508 asmenys). Taip pat populiarios nurodomos profesijos yra kulinarija (1360), apskaita (1303), inžinerija ir statyba (atitinkamai 1149 ir 1049), 1006 asmenys nurodė, kad yra mokytojai, 572 – auklėtojai, 188 – dėstytojai.
Dar 876 asmenys nurodė, kad jų profesija susijusi su mokslu, 729 – su grožio paslaugomis, 705 – su apranga, 660 – su logistika. 785 yra teisininkai, 631 – finansų srities, 610 – viešojo sektoriaus darbuotojai, 585 – elektrikai, 491 karo pabėgėlis informavo, kad yra menininkas. Tarp atvykusiųjų yra ir po kelis šimtus architektų, žurnalistų, sportininkų ir kitų profesijų atstovų.
Tuo metu Užimtumo tarnyba teigia, kad yra pavienių asmenų, kurie įsidarbina į retesnes pozicijas, pavyzdžiui, takelažininkai ir lynų sujungėjai, rinkodaros specialistai, fizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjai, sociologai, antropologai, ekologijos inžinieriai, geologai ir geofizikai.
„Vidutiniai atlyginimai skirtingose pozicijose skiriasi ir svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų. Nekvalifikuotus darbus siūlančios įmonės vidutiniškai pasiruošę mokėti iki 900 eurų. Kvalifikuotose pozicijose atlyginimai, žinoma, didesni. Didžiausi siekia apie 4 tūkstančius eurų“, – nurodė užimtumo tarnyba.
Kadangi Užimtumo tarnyboje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas visiems darbo ieškantiems asmenims, jiems suteikiama galimybė tik pažymėti, jog sutiktų įdarbinti ir ukrainietį. „Tai – savotiška prevencija dėl diskriminacijos atlyginimų klausimu“, – pabrėžia tarnyba.
Daugiausiai įsidarbinusių kol kas yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didmiesčiuose, tačiau karo pabėgėliai aktyviai darbinasi Druskininkų ir Palangos rajonų savivaldybėse, kiek mažiau – Utenos, Zarasų, Rokiškio, Biržų rajonų savivaldybėse.
Anot Užimtumo tarnybos, ukrainiečių įdarbinimo procesas vyksta įprasta tvarka, pradedant sveikatos patikrinimu, darbo sutarties pasirašymu, baigiant pranešimu apie įdarbinimą „Sodrai“.
Pabrėžiama, kad darbo sutartis turi būti pateikiama užsienio piliečiui suprantama kalba (dažniausiai ukrainiečių, rusų, anglų). Leidimų dirbti jiems nereikia.
Kadangi jie neturi sukaupę darbo stažo Lietuvoje, nedarbo draudimo išmokos ukrainiečiai gauti negalės, tačiau savivaldybių socialinės paramos skyriai, seniūnijos jiems skiria vienkartines ar kasmėnesines pašalpas. Šių vienkartinių išmokų dydžiai priklauso nuo politiniu sprendimų ir kiekvienoje savivaldybėje gali skirtis.
